„70 proc. žmonių tikrai verkia. Tai – laimės ašaros. Tuo metu, kai sveikini žmogų, didžiosios dalies užsakovų nėra šalia. Daugiausia sveikina vaikai tėvus ir jie yra užsienyje“, – sako atlikėja iš Marijampolės Viktorija Kajokaitė-Klajoklė, jau pusmetį važinėjanti po visą Lietuvą ir žmonėms dovanojanti gyvos muzikos sveikinimus.

Tokią meninio verslo idėją Viktorijai pametėjo jos gerbėjai, socialiniuose tinkluose pamatę vaizdo įrašą, kaip Viktorija Motinos dienos proga sveikina savo mamą – tarpdury jai dainuoja, grodama gitara.

„Mama susigraudino. Tą įrašą įkėliau į socialinius tinklus ir tada, kai pamačiau, kas ten darosi, galvojau: „O, Dieve!“ Po tos nakties tiek žinučių gavau, kad tiesiog nespėjau atsakyt žmonėms. Ir žmonės man pradėjo rašyti: „Sveiki, ar važiuojate po miestus? Kokia kaina?“ Galvojau, aha, nu reikia pradėt. Nesitikėjau, kad taip viskas išsprogs“, – pasakoja atlikėja.

Viktorija sako, kad dainų gimtadieniui, vestuvėms ir mamoms yra, bet štai tėčiams – nelabai. Dėl to ji sukūrė dainą, tinkančią sveikinti tėčius Tėvo dienos proga.

„Verkia ir vyrai. Labai gražu, kai jie parodo tą jausmą ir nereikia laikytis čia kažkokių stereotipų, kad negali būti silpnas“, – šypsosi.

Viktorijos siūlomi muzikiniai sveikinimai yra tokie populiarūs, kad pastarąjį pusmetį ji praktiškai gyvena savo automobilyje.

„Per 2 mėn. nuvažiavau 12 tūkst. kilometrų. Ir paverkiu mašinoj, ir parėkiu. Mašinoje realiai praleidžiu didžiausią savo laiko dalį. Esu daug dainų mašinoje parašiusi“, – sako Viktorija ir priduria, kad jos automobilis turi vardą – Pupa, ir yra visas išklijuotas šviečiančiais lipdukais – ir iš vidaus, ir iš išorės.

Viktorija ne tik pagal užsakymus po visą Lietuvą važiuoja sveikinti žmonių, bet ir savanoriauja – nemokamai koncertuoja senelių globos namuose, kai jie ją pakviečia.

„Dauguma senukų jaučiasi šiek tiek pamiršti, vieniši, uždaryti, ne visus gal ir aplanko. Tai noriu nors kažkuo prisidėti ir jų kasdienybę bent šiek tiek praskaidrinti“, – aiškina.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.