„Gyvenimas tiesiog nuostabus. Supratau, kas yra gyventi. Atsikeli, kada nori. Ką nori veiki“, – sako neseniai į pensiją išėjęs 64-erių vilnietis Vladas Lukša.

Vlado gyvenimas – itin spalvingas. Jis 22-ejus metus dirbo Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams.

Vladas ne tik rūpinosi nuteistųjų gerove, bet ir artimai bendravo su žymiausiais Lietuvos nusikaltėliais, įkaltintais iki gyvos galvos: Henriku Daktaru, Algimantu Vertelka, Sigitu Gaidjurgiu, Kaziu Jonaičiu. Ne tik bendravo, bet ir kartu kalėjime sportuodavo.

„Ir šaškėm pažaisdavom. Su Daktaru tenisą žaisdavom. Aš jį aplošdavau. Vertelka mane aplošdavo. Krepšinį žaisdavom. Gaidjurgis stiprus labai buvo fiziškai“, – pasakoja Vladas, pridurdamas, kad jis varžytis su nusikaltėliais „absoliučiai nebijodavo“.

Vladas daug laiko praleidžia Širvintų rajono Akmenių kaime, kur stūkso didžiulė jo šeimos sodyba. O ten gyvenimas tiesiog verda.

Sodyboje iškabinti beveik 200 Vlado medalių, pelnytų įvairiausiose sporto varžybose. Ant pirties sienos pakabinta 50 porų jau sunešiotų sportbačių, kabo ir apie 250 pasagų. Surinkta tūkstančių raktų kolekcija.

Bet didžiausia Vlado aistra – bitės. Sodyboje aviliuose gyvena apie 25 bičių šeimas, viena jų įsisuko ir namo kamine.

Prieš 5-erius metus Vladas metė sau iššūkį – ant šakos apsigyvenusį spiečių persiviliojo ant savo veido, ant kurio nutūpė maždaug 20 tūkst. bičių.

„Toks buvo stresas. Tūkstančiai bičių laipioja po tave, lenda į nosį, į ausį, ir ten jau buvo panika daugmaž. Bitė toks padaras - jaučia, kad esi bailys. Ten įgėlė kelios, bet baika“, – pasakoja Vladas ir prasitaria, kad dar vieną spiečių labai norėtų nutupdyti bikinio zonoje.

Vladas – vienas iš nedaugelio lietuvių, net du kartus buvęs Šiaurės Korėjoje. Ten jis lankėsi sovietmečiu, kai važiavo koncertuoti su choru „Sakalas“.

„Lietuvoje gal mažai tokių rasi, kad dukart būtų Šiaurės Korėjoj. Ten labai įdomu, bet ten kaip žiūri nabagėliai tie žmonės“, – prisimena 64-erių Vladas Lukša.