Ponad 70 proc. mieszkańców Rzeczypospolitej Obojga Narodów stanowili chłopi pańszczyźniani. Oznacza to, że większość społeczeństwa Litwy stanowią potomkowie tejgrupy społecznej. Czy chłop pańszczyźniany był tożsamy z niewolnikiem? Jakie były relacje między dworem a wsią? Czy pan rozpijał chłopów i jaki to ma wpływ na dzisiejsze społeczeństwo? Dlaczego dzisiejsi „my” nie ufamy strukturom państwowym? Rozmawiamy z muzyczką Katarzyną Żemojcin, pisarzem i publicystą historycznym Kamilem Janickim oraz historyk prof. dr hab. Tamarą Bairašauskaitė.
Red. Antoni Radczenko
Kas geresnio, kaimyne? Nepasitikėjimas valstybės institucijomis ir meilė alkoholiui kaip baudžiavos palikimas
Abiejų Tautų Respublikoje baudžiauninkai sudarė daugiau nei 70 proc. visuomenės. Tai reiškia, kad didžiąją Lietuvos gyventojų dalį sudaro šios socialinės grupės palikuonys. Ar baudžiauninkas turėjo tokį patį statusą kaip vergas? Kaip atrodė santykiai tarp dvaro ir kaimo? Ar ponai girdė valstiečius ir kokią įtaką tai padarė šiandieninei visuomenei? Kodėl šiuolaikiniai žmonės nepasitiki valstybės struktūromis? Apie visa tai kalbamės su muzikante Katažina Żemoitin, rašytoju ir istorinių publikacijų autoriumi Kamilu Janickiu ir istorike prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė.
Red. Antoni Radčenko
Kitos nuorodos: