Kaune užaugusi pedagogė Ilona Šedienė prieš 30 metų metė sau gyvenimo iššūkį ir atsikraustė į Dieveniškes – pasienį su Baltarusija, ypatingą Lietuvos vietą, kur, atkūrus nepriklausomybę, lietuviškumo ir valstybingumo trūko.

„Dabar tai įvardyčiau kaip gyvenimo misiją. Buvom jauni žmonės ir kryptis, kuria norėjom savo gyvenimą pakreipti, sutapo su ką tik nepriklausomybę atgavusios Lietuvos kryptimi. Tai ir norėjosi to valstybingumo Lietuvos pasienyje. Kadangi maniau sugebanti mokyti vaikus, tai to ir atvažiavau“, – pasakoja Ilona, kuri kelis dešimtmečius dirba mokytoja, padėjo vadinamojoje Dieveniškių kilpoje steigti lietuviškas mokyklas.

Šiandien Ilona – profesinės mokyklos, kurioje mokosi apie 90 vaikų, vadovė. 12 metų Dieveniškių Simono Karczmaro amatų kiemui vadovaujanti pašnekovė pripažįsta – tai turbūt viena sudėtingiausių profesinių mokyklų Lietuvoje, nes čia, dirbant su vaikais, reikia galvoti ne vien apie mokslą ir profesijos įgūdžius.

„Akademiniais mokinių pasiekimais pasipuošti nepavyks. Jie nebus olimpiadų laimėtojai ir daugiausia, ko galime tikėtis, tai kad bus profesinio meistriškumo konkursų dalyviai ir galbūt vieną kitą kartą pavyks laimėti prizinę vietą. Bet tai įvyks tik tuo atveju, jeigu savo ugdytiniuose mes įdiegsime pasitikėjimo savimi stygą. Kad jie nebijos savęs išnešti į konkursą profesinėje mokykloje Raseiniuose, Telšiuose ar dar kažkur. Dėl kalbos nestresuos, ir kitų dalykų. Tą savivertę mes turime pakelti“, – teigia 59-erių pedagogė.

Ilona sako, kad ir šiandien, kaip prieš 30 metų, Dieveniškių kilpoje galima rasti žmonių, su kuriais lietuviškai sunkiau susikalbėti, bet didžioji problema – ne čia. Didžiausia bėda, pasak Ilonos, ta, kad šis kraštas pernelyg politizuotas, patekęs į vienos partijos – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – rankas.

„Čia yra politizuotas dalykas ne tautiniu aspektu. Tai yra kėdžių išsaugojimo, įtakos zonų, galios išlaikymo principu sukurta partija, kuri skirta žemesniam sluoksniui valdyti ir turėti iš to naudos“, – sako Ilona.

Vis dėlto Ilonai Dieveniškių kraštas labai patinka. Čia ji užaugino 5 vaikus, mato prasmę toliau dirbti, gyventi, namus Šaltinių kaime nusipirko su vietos gyventoja Juzefa, kurią prižiūrėjo daugiau kaip dešimtmetį.

„Mūsų šeima jai patiko ir ji buvo nieko prieš. Taip, taip, sakė, prašom su manim iki gyvenimo pabaigos“, – pasakoja pedagogė iš Dieveniškių Ilona Šedienė.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.