„Lengviausia būtų tai nugriauti tą ligoninę, per naujo pastatyti, ir surinkti kolektyvą“, – apie Kėdainių ligoninę sako jos vadovė Edita Vaškevičienė, dirbanti 9 mėnesius.

Direktorė pasakoja, kad, jai atėjus, padėtis ligoninėje buvo labai prasta – pacientai guldomi į nuo sovietinių laikų užsilikusias metalines lovas, patalpos neremontuotos dešimtmečius, savo kabinete nerado kompiuterio, ne visi medikai būdavo darbo vietoje, nors turėtų.

„Šiandien reikalaujama iš jo (gydytojo – aut. past.) būti darbe. Ir net neužtenka to, kad būti darbe, bet dar ir dirbti darbą. Tai normalu, kad yra pasipriešinimas“, – sako vadovė.

Vos pradėjusi dirbti Edita Vaškevičienė sulaukė kaltinimų mobingu, aiškintis turėjo ir vietos politikams.

Nebeapsikentusi, kad politikai kišasi į jos darbą, direktorė juos išvadino bestuburiais, ir padėjo pareiškimą išeiti iš darbo. Bet netrukus atsiėmė – dirba toliau.

„Jeigu būčiau visiška egoistė ir savanaudė, ir galvočiau vien tik apie save, tai mano sprendimas (išeiti – aut. past.) buvo teisingas. Bet kadangi tikrai galvoju apie tuos, kurie čia dirba, ir lygiai taip pat apie paslaugas tiems patiems pacientams, tai aš negalėjau išeiti“, – pasakoja pašnekovė.

Direktorė sako apie save per tuos kelis mėnesius prisiklausiusi visko – neva jai patinka jauni vyrai, mini sijonai ir stiprus alkoholis. Vadovės teigimu, jautriausiai į tokius komentarus, antraštes reaguoja jos tėtis.

„Tikrai vargšą šokiruoja, ir tikrai sukyla spaudimas. Sakau, tu ramiai, viskas gerai, čia vienas laikraštis yra vienų politinių atstovų, kitas yra kitų. Sakau, tu įsivaizduok, kad aš esu Šimonytė. Įsivaizduok, kad čia yra lygiai lygiai tas pats. Tik mažesnis mastas“, – dėsto direktorė.

Edita Vaškevičienė teigia, kad Kėdainių ligoninė – ne pirmas, kaip ji sako, „bardakas“, kuriam tenka vadovauti, ir kuriam reikia skirti ypač daug jėgų.

„Aš prisipažįstu, kad esu darboholikas. Bet taip, kaip dirbau anksčiau, šiandien jau nebesistengiu taip dirbti. Ir paskui atėjo apšvitimas, kad vis dėlto… Ne, aš nepamačiau, kaip mano vaikai užaugo. Ta prasme jie užaugo, bet aš to nemačiau, nes manęs nebuvo. Dabar aš jau to nebesugrąžinsiu. Niekaip nebesugrąžinsiu“, – pasakoja Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.