79-erių Kazimieras Masilionis pastaraisiais metais išgarsėjo, nes Radviliškio rajono Rokonių kaime už 1 mln. eurų pastatė bažnyčią. Kazimieras Lietuvoje vienintelis žmogus, turintis savo privačius maldos namus. Pusę bažnyčios Kazimieras dedikuoja prof. Vytautui Landsbergiui, kitą pusę – prezidentui Valdui Adamkui, kuris Kazimierą Rokoniuose yra aplankęs du kartus.

„Jie net nežino nė vienas ir jiems neįdomu. Bet man ant dūšios labai gera. Aš dabar galiu ramiai mirti, kad pažadą įvykdžiau. Sakiau, kas išvarys iš Lietuvos rusus, armiją rusų, tai atsidėkosiu, kuom galėsiu“, – pasakoja Kazimieras.

Kazimieras su žmona Vitalija – pasiturintys žmonės, nes, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sugebėjo nusipirkti daug žemės. Jos turi apie 800 ha. Iš pradžių ją dirbo patys, šiandien – tik nuomoja ir iš to gyvena.

„Aš dabar didesnę algą pasidarau negu prezidentas. Tai pinigai neblogi. Investuoju. Anūkams butus perku. Dabar – dukroms, kad pinigai nestovėtų, nes pinigas kaip ledas tirpsta“, – sako Kazimieras, pabrėždamas, kad kas mėnesį dukroms, žentams ir anūkams moka atlyginimus – perveda po tūkstantį eurų. „Ubagais aš juos vadinu. Paskambinu į kredito unijas, sakau, ubagams reik algas išmokėt. Žino, kuriems. 9 tūkst. eurų į mėnesį reikia mokėt“, – šypsosi pašnekovas.

Kazimieras su žmona Vitalija padeda ir kitiems – jei nugaišta kieno nors karvė, tuoj nuperka naują. Jeigu vėjas nuplėšia namo stogą, tuoj padengia naują. Jeigu jaunas žmogus nori mokytis, bet neturi iš ko, mokslus ir pragyvenimą finansuoja. Tačiau būna ir kuriozų, kai Kazimiero paramos prašo tie, kuriems jos akivaizdžiai nereikia.

„Atvažiavo vienas veikėjas, prajuokino. Sako, Kazimierai, girdėjau, kad gali padėti. Prašo 5 tūkst. eurų. Sako, jei nepadėsi, nusižudysiu. Sakau, nu čia dabar kokia nesąmonė. Išeinu į lauką, jo automobilis – man tik pasvajoti. 200 tūkst. eurų kainuoja. Tai aš jam sakau – va, aš tau duodu tuos pinigus, dar „dadedu“ 5 tūkst., palik man automobilį. Tik nusikeikė rusiškai, sėdo ir išvažiavo“, – juokiasi.

Kazimiero pomėgiai – medžioklė ir skraidymas. Jis šalia savo namų turi nusileidimo-pakilimo aikštelę, kurią pats prižiūri, 4 ultralengvuosius lėktuvus. Jei geras oras, už Kazimiero tvarto leidžiasi pilotai iš Lietuvos ir kitų Europos šalių. Susipažįsta, pabendrauja, išgeria Kazimiero gamybos alaus. „Daugiausia tai aš nuskrendu į Kauną, nenusileidžiu ir vėl atgal. Ten skrendu todėl, kad mano namas Kaune yra padovanotas anūkui. Aš nuskrendu, apžiūriu aplinką, kaip jis prižiūri. Iš oro. Gal velnių reiks duot! Ir vėl namo“, – pasakoja vyras.

Kazimieras sako, kad visą gyvenimą su žmona labai sunkiai dirbo, užtat šiandien yra patenkintas gyvenimu, nori gyventi ir siunčia žinutę kitiems.

„Lietuva niekada taip gerai negyveno. Niekada. Dabar – ką nori valgai, ką nori perki, jeigu turi pinigų. O rusų laikais turėjai pinigų, nueini į krautuvę, kanopos stovi. Mašinų kiemai pilni, „mobiliakai“ kišenėse. Nori skraidai, nori lėktuvą perki. Laisvė. Kada gyveno Lietuva taip? Niekada. Ir kas dejuoja, kad blogai, tai yra visi tinginiai arba pijokai“, – nukerta ūkininkas Kazimieras Masilionis iš Radviliškio rajono.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.