Vaistininkas iš Telšių Kęstutis Beržinis sako, kad jo tikslas – ne parduoti kuo daugiau vaistų ar papildų, o nuoširdžiai padėti pas jį atėjusiems žmonėms. Telšiškis neslepia – kartais kreipiasi ir į pažįstamus gydytojus, kad šie priimtų jo klientą, jeigu jam reikia skubios pagalbos.

„Toks diedukas, bene 83-ejų metų buvo. Ateina, sako – su lūpa yra netvarkoj, žaizda negyja niekaip. Aš įtariu baisiausią reikalą, kad čia lūpos vėžys. Karantinas užėjęs, pas daktarą prasibrauti neina. Tai mes nusivalom tas lūpas, darom fotografiją. Aš turiu nuo studijų laikų draugę. Nerealų žmogų dermatologę Almą Mekienę. Siunčiu nuotrauką. Sakau, kaip tau atrodo? Nu, sako, taip, bet, aišku, reikalinga biopsija. Susitariam su artimaisiais. Jie suranda galimybę Klaipėdoje pas onkochirurgą apsilankyt. Daktaras sako, kad laiku, labai laiku atlėkei, išoperavo sėkmingai. O aš galvojau, kad žmogaus nebėra. Po gerų metų giminaitė atėjo, sako, aš esu ten to kapitono, kur lūpą tvarkėt… Koks džiaugsmas. Davei“, – su ašaromis akyse pasakoja vaistininkas.

Paklaustas, ką atsakytų sveikatos apsaugos ministrui, kuris tokį vaistininko elgesį sukritikuotų, pasakytų, kad jis apeina sistemą, Kęstutis atkerta:

„Žiūrėjimo kampas mūsų visai skirtingas. Prieš mane stovi žmogus. Prieš ministrą yra valstybė ir nesuskirstysi visos sistemos į atskirus fragmentus, kad galėtų būti visiems gerai. Jeigu mes visi padarytume maksimaliai, kas nuo mūsų asmeniškai priklauso, tai jau būtų reformos turbūt proveržis. Turbūt viršūnė“.

Noras padėti į vaistinę užsukusiems žmonėms dar labiau sustiprėjo po to, kai pačiam Kęstučiui prieš porą metų buvo diagnozuotas vėžys.

„Viskas keičiasi. Laiko tėkmė keičiasi. Poreikiai keičiasi. Ir ligos kolegos kitaip atrodo. Tą jausmą patyriau, kad esi jau nurašytas ir į tave kreipiasi su tokia užuojauta. Gal dar gyvas? Labai užjaučiu... Jauti tą falšyvą reikalą. Vykdoma chemoterapija. Tu eini kaip į tam tikrą mėsmalę. Išsikristalizuoja labai daug kas. Ir, žinokit, netgi ta mirties perspektyva neatrodo tokia baisi. Tu stengiesi kurį laiką kitiems žmonėms daugiau atiduoti. Kad tavo gyvenimas juose tęstųsi. O tai labai svarbu. Atsiprašau, aš nusižliumbiau“, – sako trijų vaikų tėvas Kęstutis Beržinis, vaistininku dirbantis 28-erius metus.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.