MO muziejaus ir LRT vaizdo pasakojimų cikle „#menasnaMO: „5 pasaulio meno istorijos“ kviečiame susipažinti kaip menininko Andy Warholo akimis atrodė to meto visuomenės kasdienybė.

Siekis kurti plačiajai visuomenei suprantamus kūrinius

Amerikiečių menininko Andy Warholo, poparto judėjimo ikonos ir vieno žinomiausių pasaulio menininkų pavardė daugeliui puikiai pažįstama. 6-ajame dešimtmetyje atsiradusio poparto judėjimo atstovai pirmiausia siekė panaikinti ribas tarp meno ir populiariosios kultūros. Pasitelkdami masinės kultūros įvaizdžius, jie norėjo kurti plačiajai visuomenei suprantamus kūrinius. Taip pat mėgino atsisakyti bet kokio originalumo ir siekė kurti darbus, kurie atrodytų tarsi būtų padaryti mechaniškai. Neatsitiktinai dėl to iš pradžių popartas buvo vertinamas labai kritiškai, dažnai laikomas pigiu, popsiniu menu.

Įkvėpimas – iš komercinės produkcijos

Semdamasis įkvėpimo iš komercinės produkcijos, A. Warholas nevengdamas ironijos reflektavo nuobodulį, kylantį iš besaikio vartotojiškumo. Meną A. Warholas suvokė kaip bet kokį produktą, nesiskiriantį nuo drabužių, kuriuos dėvime ir nuo maisto, kurį valgome kasdien. Vis dėlto A. Warholo kūriniuose taip pat galima atpažinti ir nemažai nuorodų į to meto Šaltojo karo socialinę ir politinę tikrovę.

Kvietimas kritiškiau žvelgti į masinę kultūrą

Du MO muziejaus parodoje eksponuojami „Mao Dzedung“ kūriniai lankytoją grąžina į 1972 m., kai tuometinis JAV prezidentas Richardas Nixonas vyko į Kiniją, kur turėjo susitikti su komunizmo lyderiu Mao Dzedungu bei užbaigti šių dviejų valstybių diplomatinę izoliaciją.

A. Walholas, įkvėptas šio įvykio, sukūrė net 199 šilkografijos paveikslus su penkiomis Mao variacijomis. Ryškios spalvos ir tarsi šmaikščiai padažytos Mao lūpos kviečia mus kritiškiau pažvelgti į to meto politinę propagandą bei vartotojišką ir masinę kultūrą. Naudodamas politinių veikėjų, įžymybių ir spaudos fotografijų vaizdus, savo kūryboje menininkas siekė atskleisti už gražaus fasadinio gyvenimo slypinčią to meto visuomenės kasdienybę.

Daugiau menininkų kūrinių – MO muziejaus parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“, kurią galima patirti jau nuo spalio 8 dienos:

Parodoje susitinka dviejų Europos meno muziejų – MO ir Van Abbės, įsikūrusio Eindhovene, Nyderlanduose – kolekcijų kūriniai. Tai pirmasis tokio masto susitikimas tarp Lietuvos, Vakarų Europos ir JAV menininkų bei jų kūrinių: daugelį Šaltojo karo dešimtmečių juos skyrė geležinė uždanga. Praėjus kiek daugiau nei trisdešimčiai metų nuo karo pabaigos ši paroda siūlo atsigręžti į itin reikšmingą laikotarpį, tebedarantį įtaką šiandienos pasauliui.