MO muziejaus ir LRT vaizdo pasakojimų cikle „#menasnaMO: „5 pasaulio meno istorijos“ kviečiame susipažinti su menininkėmis Marija Terese Rožanskaite ir Marlene Dumas, kurios, nors ir gyveno skirtingose aplinkose ir buvo veikiamos skirtingų kontekstų, abi rašė istoriją.

Kūriniai, diagnozuojantys sovietmečio visuomenės ligas

Marija Teresė Rožanskaitė drąsiai laužė oficialius sovietinės dailės standartus, išplėtojo asambliažo techniką ir gerokai praplėtė temų lauką. Tuo metu Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje ji negalėjo laisvai eksperimentuoti, keliauti po pasaulį, lankyti ir rengti parodas kitose šalyse. Savo sukurtus asambliažus menininkė slėpė savo dirbtuvėje.

M. T. Rožanskaitės kūrybos temos pynėsi su karo ir sudėtingo istorinio laiko refleksijomis, patirta tremtimi, beprasmėmis netektimis, politine prievarta ir socialine atskirtimi. Vieni ryškiausių jos kūrybinio palikimo darbų – medicininės tematikos kūriniai, kuriuose ji tarsi diagnozavo sovietmečio visuomenės ligas.

Seksualumo, vakarietiškų grožio idealų kvestionavimas ir rasinės diskriminacijos temos

Tuo tarpu Pietų Afrikos Respublikoje gimusi ir augusi menininkė Marlene Dumas tyrinėja politikos, identiteto, meilės ir gėdos temas, kurios glaudžiai susijusios su jos gyvenimo patirtimi apartheido eroje, kai PAR vyriausybė vykdė rasinės, politinės ir ekonominės diskriminacijos politiką. MO parodoje eksponuojamas M. Dumas kūrinys „Magdalietė“ – tai vienas žinomiausių jos darbų iš serijos „Magdalietės“.

Mitologizuotą pasakojimą apie puolusią moterį menininkė apmąsto pasitelkdama biblijinį pasakojimą ir nespalvotą supermodelio Naomi Campbell fotografiją iš Calvino Kleino fotosesijos. Subtiliai pridengtas Magdalietės kūnas tarsi išsaugo nekaltą mergaitiškumą ir siūlo į kūną pažvelgti kaip į malonumo ir nuodėmės vietą. Magdalietės pavaizdavimas šiame kūrinyje taip pat referuoja ir į seksualumo idealus, kuriuos įtvirtino aukštosios mados ir populiariosios kultūros industrijos.

Turbūt neatsitiktinai Marlene Dumas pasirenka Naomi Campbell. Afro-karibiečių kilmės supermodelio naudojimas šiame kūrinyje kelia klausimus apie vakarietiškus grožio idealus, paliečiant ir rasinės diskriminacijos temas.

Daugiau menininkių kūrinių – MO muziejaus parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“, kurią galima patirti jau nuo spalio 8 dienos:

Parodoje susitinka dviejų Europos meno muziejų - MO ir Van Abbės, įsikūrusio Eindhovene, Nyderlanduose – kolekcijų kūriniai. Tai pirmasis tokio masto susitikimas tarp Lietuvos, Vakarų Europos ir JAV menininkų bei jų kūrinių: daugelį Šaltojo karo dešimtmečių juos skyrė geležinė uždanga. Praėjus kiek daugiau nei trisdešimčiai metų nuo karo pabaigos ši paroda siūlo atsigręžti į itin reikšmingą laikotarpį, tebedarantį įtaką šiandienos pasauliui.