MO muziejaus ir LRT vaizdo pasakojimų cikle „#menasnaMO: „5 pasaulio meno istorijos“ kviečiame susipažinti su dviem menininkais – Yves Klein’u ir Kazimiera Zimblyte, – kurių kūryboje mėlyna spalva užėmė svarbią vietą.

Prekės ženklu tapusi mėlyna

Nors paslaptingu maištautoju, kartais šarlatanu vadinto prancūzų menininko Yves Klein’o meninė karjera truko tik 8 metus, tačiau meno istorijoje jis paliko ryškų pėdsaką dėl savo vienspalvių, monochrominių paveikslų, kuriuose panaudojo savo paties išrastą ultramarino mėlio atspalvį.

Pasak menininko, jį įkvėpė dangus. Y. Klein’as mėgo sakyti, kad mėlynas dangus – tai pirmasis jo kūrinys. Šią spalvą menininkas naudojo kaip savo prekės ženklą, pavyzdžiui, surengė parodą „Tuštuma“, kurioje nieko neeksponavo, tačiau įėjimą į galeriją papuošė mėlynomis užuolaidomis. Taip pat nuogus moterų kūnus ištepė mėlynais dažais ir jų atspaudus išgaudavo baltoje drobėje. Tuometinėje visuomenėje tokios meninės akcijos būdavo labai provokatyvios ir susilaukė daug aršios kritikos.

Y. Klein’as buvo taip apsėstas mėlynos, kad 1960 m. net užpatentavo šią spalvą ir pavadino ją tarptautine mėlyna Klein’o spalva. Iki šiol jos sudėtis išlieka didele paslaptimi, nors būta daug bandymų ją kopijuoti.

Išskirtinis dėmesys medžiagiškumui ir erdvės pojūčiui

Tuo tarpu Kazimiera Zimblytė 7-ajame dešimtmetyje išplėtojo vieną radikaliausių abstrakčiosios tapybos krypčių. Ji, kaip ir daugelis prie sistemos nepritapusių menininkų sovietmečiu, pelnyto pripažinimo sulaukė tik atgavus nepriklausomybę.

Tekstilės studijas baigusi K. Zimblytė savo tapybos kūriniuose pasitelkė neįprastas medžiagas: bulvių maišus, odą, popierių, taip pat mėgo jungti audinius, klijus, dažus. O pasitelkdama dažo tirštumą, drobės nelygumus, įplyšimus autorė siekė žiūrovui atverti naują erdvę.

Atskiro dėmesio vertas menininkės darbų ciklas „In memoriam…“, kurtas Vilniaus laidojimo rūmams Olandų gatvėje. Šiame, mediatyvią nuotaiką kuriančiame paveiksle, išryškėja svarbiausi jos kūrybos aspektai: išskirtinis dėmesys medžiagiškumui ir erdvės pojūčiui.

Daugiau menininkų kūrinių – MO muziejaus parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“, kurią galima patirti jau nuo spalio 8 dienos:

Parodoje susitinka dviejų Europos meno muziejų – MO ir Van Abbės, įsikūrusio Eindhovene, Nyderlanduose – kolekcijų kūriniai. Tai pirmasis tokio masto susitikimas tarp Lietuvos, Vakarų Europos ir JAV menininkų bei jų kūrinių: daugelį Šaltojo karo dešimtmečių juos skyrė geležinė uždanga. Praėjus kiek daugiau nei trisdešimčiai metų nuo karo pabaigos ši paroda siūlo atsigręžti į itin reikšmingą laikotarpį, tebedarantį įtaką šiandienos pasauliui.