MO muziejaus ir LRT vaizdo pasakojimų cikle „#menasnaMO: „5 pasaulio meno istorijos“ kviečiame susipažinti su meno rūšimi - konceptualizmu, - kuri atsidaro menininkams pradėjus protestuoti prieš vartotojišką požiūrį į meną.

Būdas priešintis meno kaip komercinės prekės sampratai

Konceptualusis menas kaip meno judėjimas atsirado XX a. 7 dešimtmetyje. Pagrindinė jo mintis yra labai paprasta: meno esmė slypi idėjose. Tai reiškia, kad svarbiausia ne tai, kaip kūrinys pagamintas, ne iš kokių medžiagų sukurtas ar kas jo autorius - svarbu bet pati idėja, sumanymas arba netgi kūrinio projektas.

Šis meno judėjimas iš esmės buvo būdas priešintis meno kaip komercinės prekės arba daikto sampratai ir ieškoti būdų, kaip ją išjudinti. Jeigu pabaigtą skulptūrą arba tapybos darbą galima įsigyti, parsivežti namo, tai konceptualiojo meno kūriniai yra kur kas sunkiau įsigyjami. Žinoma, meno istorija parodė, kad ir tai yra įmanoma. Tačiau dažnai konceptualistai savo kūrinius pateikdavo kaip brėžinius, diagramas, tekstiniu formatu arba kaip fotografijos ar performanso meno dalį.

Kūrinys tarsi instrukcija

MO muziejuje eksponuojamas amerikiečių menininkas Lawrence’as Weineris buvo viena iš centrinių konceptualiojo meno figūrų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Menininkas pasižymėjo tekstinėmis instaliacijomis. Parodoje sutinkama jo skulptūra „Žemės druska, sumaišyta su jūros druska“, buvo sukurta 1984 metais.

Apie šį menininką pasakojama įdomi istorija: 1968 m. jis turėjo sukurti lauko skulptūrą Vermonte, JAV. Pačią skulptūrą sudarė stulpai, kurie buvo surišti virvėmis, kūrinys priminė tinklą. Netoliese skulptūros buvo studentų koledžas, tad pro tą vietą nuolat vaikščiojo studentai. Eidami jie tiesiog supjaustė skulptūros virves ir taip sugadino meno kūrinį. Pasakojama, kad tai buvo labai didelis akstinas L. Weineriui pereiti prie tekstinio formato instaliacijų ir skulptūrų, nes menininkas puikiai suprato, kad jam nereikėjo tos skulptūros kurti gyvai - ji būtų puikiai funkcionavusi ir tekstiniame formate. Todėl dažnai L. Weinerio kūriniai yra laikomi tarsi instrukcijomis.

Matydami ir skaitydami frazę „Žemės druska, sumaišyta su jūros druska“ lankytojai turėtų pabandyti šią instrukciją tarsi skulptūrą įgyvendinti savo vaizduotėje. Vieni galbūt įsivaizduos kaip jūros bangos atsimuša į krantą ir maišosi jūros druskos bei žemės druskos, kitų vaizduotėje išnirs barstomos vandenyje druskos vaizdinys arba dar kas nors. Yra daugybė būdų, kaip galima įsivaizduoti šios skulptūros įgyvendinimą. Visi šie variantai lieka hipotetiniais scenarijais ir kaip tik todėl tai ir yra puikus konceptualiojo meno pavyzdys.

Daugiau menininkų kūrinių – MO muziejaus parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“, kurią galima patirti jau nuo spalio 8 dienos:

Parodoje susitinka dviejų Europos meno muziejų – MO ir Van Abbės, įsikūrusio Eindhovene, Nyderlanduose – kolekcijų kūriniai. Tai pirmasis tokio masto susitikimas tarp Lietuvos, Vakarų Europos ir JAV menininkų bei jų kūrinių: daugelį Šaltojo karo dešimtmečių juos skyrė geležinė uždanga. Praėjus kiek daugiau nei trisdešimčiai metų nuo karo pabaigos ši paroda siūlo atsigręžti į itin reikšmingą laikotarpį, tebedarantį įtaką šiandienos pasauliui.