Ar kada susimąstėte, kad visi iki šiol mokame kalbą be žodžių, atsiradusią dar tada, kai žmonija nemokėjo šnekėti. Tai – ir kviečiantis rankos mostas, ir sutinkantis arba prieštaraujantis galvos mostelėjimas. Tokių begarsių ženklų pilna mūsų aplinka. Nuo seniausių laikų jie padėdavo perduoti žinias, kai balsas buvo bejėgis, o atstumas – per didelis žirgui ar žmogui. Pasakosime apie žinias perduodavusius laužus, signalizuojančius švyturius, sparnais mojančius semaforus ir net malūno sparnus! O kiek galima sužinoti vien pažvelgus į laivų vėliavėlių virtines – paaiškėja, ar laive yra gydytojas, o gal aplink dirba narai? Tiesa, ištobulėjus skaitmeniniams ryšiams, dangų raižant palydovams, tai gali atrodyti sena ir atgyvenę, bet niekas nesame apsaugoti nuo kraštutinių situacijų, kai laužas ir jo dūmai atrodo daug patikimiau, nei mobilusis ryšys.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje ne tik sukrėtė visą pasaulį, bet ir paskatino apsidairyti aplinkui. Turint tokį kaimyną, saugiai jaustis negali niekas. Tad nutarėme pasidomėti, kaip ir kur žmonės galėtų slėptis teorinių oro atakų atveju ir pamėginome aplankyti dar sovietmečiu įrengtas slėptuves. Dera pažymėti, kad anuomet gyvenome „apverstoje“ realybėje, kai karas ir pasiruošimas jam buvo pirmaeilis uždavinys, o civilis gyvenimas – tik priedanga. Tuo nesunkiai įsitikinsite patys vienoje geriausiai išlikusių slėptuvių. Dar pakviesime į bunkerį, iš kurio anuomet būtų transliuojama televizijos programa. Šiandien technologijos pasikeitė, tad ir slėptuvė nebereikalinga. Deja, civilinės saugos srityje technologijos beveik nesikeičia – reikia patikimų sienų, vandens ir švaraus oro, tad tikėtina, kad netrukus svarstysime, kokių įsipareigojimų turėtų paisyti naktinių klubų ir kitų veiklų savininkai, įsikūrę buvusiose slėptuvėse.

Tikriausiai nesuklysime pasakę, kad Buzeliai – viena garsiausių Zarasų krašto pavardžių. Ne tik todėl, kad gydytojo, steigiamojo Seimo nario kiemas per „nemokamo gydymo trečiadienius“ užsikimšdavo nuo pacientų vežimų. Net ir ne todėl, kad jam priklaususiame dvare Mukuliuose yra gimęs rusų baltojo pasipriešinimo vadas Piotras Vrangelis. Ne todėl, kad Juozas buvo pagarsėjęs laisvamanis, savo žmoną Klarą pervadinęs lietuviškai – Aiškute (tokį vardą, beje paveldėjo jo provaikaitė, Europos jaunių plaukimo čempionė Aiškutė Buzelytė)... Kitas Juozo vaikaitis – Kęstutis Antanėlis – legendinių miuziklų „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Peras Giuntas“, „Kalanta“ autorius. Drąsuolis, gūdžiu sovietmečiu pastatęs roko operą „Jesus Christ Super Star“ ir gerokai išdaužęs sovietijos režimo langus. Jie ypatingi būtent dėl to laisvės gūsio, nepavergtos dvasios, kuri net juodžiausiomis akimirkomis žmogų skiria nuo gyvūno.

Ved. Saulius Pilinkus.