Šiandien jaunajai kartai jau mažai ką besako tokie reiškiniai, atsiradę Kaune 7-ajame dešimtmetyje, kaip roko grupės „Raganiai“, „Kertukai“ ar Modrio Tenisono pantomimos teatras. O tai buvo išskirtiniai sovietinio Kauno veidą formuojantys reiškiniai: labai ryškus laisvės potėpis, neįtikėtino vakarietiškumo apraiškos, tarytum langas, atvertas gaiviam vėjo gūsiui.

Kodėl išnyko roko kultūra ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje, kodėl buvo sunaikintas pantomimos teatras ir kuo čia dėtas Romo Kalantos gyvasis fakelas? Kodėl estai ir latviai roko kultūrą išsaugojo iki mūsų dienų, o Lietuvoje ji buvo pakeista „valdiška estrada“ arba „broliukų ir sesučių“ vestuviniu lietuvišku popsu?

Istorija panaši kaip ir su Dainų šventėmis, kai Lietuvoje dėl sukilimų jos pradėtos švęsti pusę šimto metų vėliau, nei, pavyzdžiui, Estijoje.