Joana Zubrickienė su vyru Jungtinėse Valstijose, Misūryje, Sent Luiso mieste praleido dešimt metų. Kaip pati sako – šeima ten jau buvo įleidusi šaknis, tačiau ilgesys Lietuvai buvo stipresnis už visą kitą. Galiausiai pora priėmė daugelį aplinkinių sukrėtusį sprendimą – atsisakė galimybės tęsti karjerą už Atlanto, susikrovė daiktus ir grįžo atgal į gimtąją Kulautuvą. Amerika – šalis, turintiems didelių svajonių, – sako Joana ir pripažįsta, kad jai su vyru puikiai sekėsi kopti aukštyn. Abu turėjo darbus, uždirbo, tiek, kiek norėjo. Tačiau viduje jautėsi nelaimingi, o tai už viską svarbiau, – įsitikinusi ji. Joana sako, kad visas gyvenimas Amerikoje pagrįstas pinigais, tačiau, jeigu supranti, kad tau svarbiausia ne tai – toje aplinkoje pasidaro sudėtinga būti.

Būtent todėl ji stengdavosi kuo dažniau, bent trumpam grįžti į Lietuvą. Ir kiekvieną kartą grįžusi vis labiau norėjo čia pasilikti visam. Būtent troškimas susilaukti vaikų tapo pagrindine priežastimi, kodėl Joana su vyru nusprendė parduoti Sent Luise įsigytą namą ir pradėjo planuoti grįžimą atgal į tėvynę. „Tai buvo geriausias sprendimas, kokį esame priėmę gyvenime“, – dabar šypsosi Joana ir džiaugiasi neįtikėtinu sutapimu, kurio negali paaiškinti nei pati, nei gydytojai – netrukus po grįžimo į tėvynę ji pagaliau tapo mama. Dabar, vaikštinėdama pavasarėjančiomis Kulautuvos gatvelėmis, Joana džiaugiasi, kad nepasiliko Amerikoje. Ji sako, kad po to, kai sugrįžo – iš naujo įvertino visą tai, ką turime čia pas save Lietuvoje. Tai pati nuostabiausia vieta gyventi – atsisveikindama šypteli ji.