Vitražai. 2 dalis. Programa apie modernizmo architektūrą.

Tęsiame pasakojimą apie unikalią lietuvių vitražo mokyklą. Kartu su K. Morkūno mokiniu vitražo dailininku Žydrunu Mirinavičiumi keliausime į Kauno IX forto muziejų.

Iš storo luitinio stiklo K. Morkūno sukurtas trimatis vitražas „Nenugalėtieji“ (1984m.) – ko gero didžiausias vitražas Lietuvoje. Atgavus nepriklausomybę muziejaus darbuotojai pasiūlė jį vadinti „Nenugalėtoji Lietuva“ – ir dedikuoti ne tik fašizmo, bet ir sovietinio režimo aukoms atminti. Bus reta proga pamatyti vitražo kitą pusę, – kas nustebino vitražo specialistą Ž. Mirinavičių?

O kur Kaune galima pamatyti ne tik lietuviško, bet ir paryžietiško vitražo klasiką? Kauno Prisikėlimo mažojoje bažnyčioje yra net 11 Stasio Ušinsko vitražų. O pirmieji Ušinsko vitražai sukurti pačiai seniausiai Kaune – Vytauto Didžiojo bažnyčiai.

Keliausime į Šančių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią. Pagal arch. Adolfo Netyksos sumanymą, modernistinės bažnyčios galinė siena buvo stiklinė. Karo metais stiklas sudužo ir šioje vietoje arch. B.Elsbergas suprojektavo mūrinę sieną su dviem arkiniais langais, į kuriuos buvo instaliuoti Ušinskio vitražai: „Šv. Kazimieras“ ir „Šv. Juozapas“. Bažnyčia garsėja ne tik vitražais, bet ir L. Truikio freskomis. Prie maršruto jungiasi Ušinsko dukra – dailės mokytoja Rasa Ušinskaitė. Susipažinsime su S. Ušinsko vitražų gamybos paslaptimis bei pamatysime autentiškus dailininko darbo įrankius.

„Padengus vazelę glazūra, galima pridegti, tik reikia, kad ji nesusmuktų...todėl tokiuose induose būdavo trinama...tai tokį darbą duodavo ir man...taip galima 2-3 valandas sėdėti ir dirbti...“, – pasakoja Ušinskaitė.

S. Ušinskas – vienas savičiausių 20 a. dailininkų, jis ne tik vitražo meistras, bet ir scenografas, lėlininkas, animacijos pradininkas. Niujorke jis surengė personalinę parodą, kūrė dekoracijas ir kostiumus Brodvėjaus teatre. 1937 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje už scenografijos eskizus ir lėles apdovanotas aukso medaliu.

„... dar viduramžių architektai sprendė ne tik sienų, bet ir langų lengvumo klausimus Per spalvotus stiklus perėjęs šviesos srautas ne tik „uždega“ patį vitražą, bet ir vitražuoja visos patalpos erdvę, sudaro nuotaiką, lengvą atmosferą“. Stasys Ušinskas, 1965 m.

Anuomet architektai beprojektuodami pastatus, dažnai kviesdavosi vitražistus. Šiais laikais regis jų kūriniai ne tik nevertinami, bet kartais ir paslepiami nuo žiūrovų akių. Kartu su architektu Audriu Karaliumi keliaujame prie buvusio prestižiškiausio Kaune kino teatro „Planeta“.

7-am deš. pastatytas 800 vietų kino teatras anuomet buvo moderniausias Kaune. Dabar čia įsikūręs Miesto turgus. Didžiausia pastato vertybė – Morkūno sukurtas storo stiklo vitražas „Himnas darbui“.

“Va, čia kur gyvas karpis, galima būtų prirašyti – Gyvas karpis ir luitinis vitražas”, – ironizuoja arch. A. Karalius.

Virtualiai jungiamės su prancūzų žurnalistu ir fotografu Frédéric Chaubin, išleidęs fotografijų knygą apie vėlyvojo sovietmečio architektūrą ir monumentalųjį meną. Knygoje užfiksuota beveik 100 pastatų, 14 -oje buvusių sovietinių respublikų. Šaubynas lankėsi ir Lietuvoje.

„...per anksti jums į Europos sąjungą, jeigu taip elgiatės su savo meno kūriniais. Jūs labiau tiktumėte kokiai nors vidurio Afrikos sąjungai....“, – ironizuoja F.Chaubin.

„Tai mes va, stovime, prie Lietuvos moderniojo meno kapo“, – teigia arch. A.Karalius.