Lina Barak Airijos sostinėje Dubline buvo batų parduotuvės vadovė. Kaune ji – fotografė, su šeima apsigyvenusi naujame kotedže. Grįžti į Lietuvą net po dešimties Aiiirijoje praleistų metų paskatino sūnaus Oskaro gimimas. Svetur pradėjusi, kaip sakoma, nuo nulio ir galiausiai susikūrusi patogų gyvenimą, jauna moteris suprato, kad vaiką ji nori auginti namuose, o Airija jai niekada nebus tikri namai. Išvykti iš Lietuvos, kur laimingai gyveno ir viską turėjo, Liną paskatino liga. Tada, prieš dešimtmetį, mergina Vilniuje studijavo grafikos dizainą, dirbo garsios čiužinių kompanijos pardavimų skyriuje.

Kitiems atrodė, kad ji – visada linksma ir neturi didesnių problemų, tačiau Liną vis tiek kankino nuolatinis liūdesys ir ji kreipėsi į gydytojus. Diagnozė buvo nemaloni – klinikinė depresija. Airiai kaip tik minėjo Šventojo Patriko dieną ir apie tai per televiziją Lina išvydo reportažą. Ji pamanė, kad Airija turbūt linksma šalis, ir galbūt ten jaustųsi laimingesnė. Ilgai nedvejojo. Pasitarę su tuomečiu draugu, abu nusipirko lėktuvo bilietus į Dubliną ir jau po savaitės nusileido mieste, kuriame nieko neturėjo ir net neįsivaizdavo, ką veiks. Ji iki šiol prisimena pirmąjį įspūdį, kurį tada paliko Dublinas. Nors abu su vyru turėjo gerus darbus ir pernelyg neišlaidavo, turtuoliais Dubline vis tiek netapo – visada reikėjo galvoti, kas kiek kainuoja ir niekada neišeidavo atsipalaiduoti.