Apie šalis, kuriose kalbama ispaniškai, dauguma lietuvių pirmiausia sužinojo iš kadaise mūsų televizijose labai populiarių Lotynų Amerikoje sukurtų serialų. Kadangi be televizijos pramogų anksčiau per daug nebuvo, žmonės šeimomis sėsdavo žiūrėti „Marijos iš lūšnynų“ ar „Laukinio angelo“. Žiūrėjo tuos serialus ir mūsų šio pasakojimo herojė Kristina Horoman. Tik tada ji nenutuokė, kad jos pačios meilės istorija nė kiek nenusileis serialų scenarijams, ir vieną dieną apie tai bus sukurta televizijos laida iš Ispanijos Valensijos miesto. Kai Kristinai buvo šešiolika metų, ji ėmė mokytis ispanų kalbos. Vėlgi – nė nenumanydama, kad vieną pirmųjų savo ispaniškų žodžių ištars žmogui, kuris taps jos vyru. Žinoma, ne be serialams būdingų dramų – ko ko, bet netikėtimų šitoje meilės istorijoje netrūksta. Kristina parašė „Olia“, Ivanas atrašė „Buenos dias“ ir istorija prasidėjo. Internetu Kristina ir Ivanas bendravo ištisus dvejus metus. „Tai buvo virtę kone beprotybe“ – pažintį su savo dabartiniu vyru prisimena pašnekovė. Apie ką tiksliai susirašinėdavo, Kristina dabar netgi nepamena, tačiau temų pakako dvejiems metams. Juokingiausia tai, kad bendraudama su Ivanu, ispaniškai kaunietė taip ir neišmoko – kad būtų lengviau išreikšti save, jiedu bendraudavo angliškai. Du žmonės iš priešingų pasaulio pusių, niekada vienas kito nematę, užmezgė tokį stiprų ryšį, kad labiau už viską norėjo pasimatyti gyvai. Galiausiai, įveikę atstumą, artimųjų abejones ir migracijos tarnybos įtarimus, Kristina ir Ivanas apsigyveno kartu ir susilaukė sūnaus. Būtent pirmagimis tapo priežastimi, kodėl šiandien su jais kalbamės ne Kaune, o Valensijoje – trečiame pagal dydį Ispanijos mieste.