Nuo sunkaus gyvenimo Lietuvoje iš kaimo netoli Klaipėdos kilęs Justinas Pryšmantas prieš ketverius metus pabėgo į Kipro salą, kur turėjo vienintelį tikslą – iš savęs sukurti naują, stipresnę asmenybę. Iš daugiavaikės šeimos kilęs, bet be tėvų užaugęs Justinas nuo mažų dienų susidūrė su tokiais sunkumais, kokių jo bendraamžiai net negalėjo įsivaizduoti. Jis sako visada turėjęs svajonę įrodyti kitiems žmonės, kad yra vertas daug daugiau. Kipro sala tapo visišku atsitiktinumu. Apie ją vaikinas nežinojo nė vieno fakto, tiksliai net negalėjo pasakyti, kur ji yra. Tačiau į šį nuotykį nėrė stačia galva, nes tuo metu tikėjo, kad bet kurioje užsienio šalyje bus lengviau ir geriau. Geresnio gyvenimo ieškotoją pirmiausiai sukrėtė sąlygos, kokias jam pasiūlė pirmieji darbdaviai. Tai priminė ne darbą kurorte, o kažką panašaus į vergovę – dabar pasakoja Justinas. Audringame kurorte Justinas sako pasiekęs didžiausią nuosmukį, po kurio pats save pasmerkė ir prisiekė niekada nekartoti tų pačių klaidų, kurias darė ne vienas jo artimasis.