Po daugybės Anglijoje praleistų metų, vilnietis Giedrius Stankevičius grįžo į Lietuvą. Jis sako, kad toje šalyje praleistas laikas dabar primena labai blogą sapną. Tik sapnuose blogi dalykai nepalieka pasekmių, o štai Giedriaus gyvenimas tiesiog sudužo į šipulius. Jis buvo atsidūręs kalėjime, prarado šeimą ir net sužinojo, ką reiškia būti benamiu. Du Vilniaus vidurinių mokyklų mokytojai pasiskaičiavę, kad iš atlyginimų nepragyvena ir nebegali išmaitinti savo vaikų, ieškojo išeities, ką daryti, kur eiti ir ko prašyti, kad gyvenimas pasikeistų. Tuo metu Lietuvoje kaip tik kilo didžioji emigracijos banga. Nuo pat pirmos dienos Anglijoje, Giedrių su žmona graužė ilgesys dėl Lietuvoje paliktų vaikų. Tačiau sako, kad tuo metu kitaip pasielgti negalėjo. Lietuvoje palikti vaikai, kaip netrukus paaiškėjo, buvo mažiausia problema. Bandydamas susikurti ramų gyvenimą Sautamptone, pietų Anglijoje, Giedrius netrukus pateko į tokią istoriją, kokias rodo tik įtemptuose veiksmo trileriuose. Tą sekundę, kai įsiveržę policininkai jį suėmė, nei Giedrius, nei kiti name gyvenę vyrai dar nesuvokė, kas įvyko ir kuo jie kaltinami. Visų mintyse užvirė įvairiausi scenarijai. Nuo migracinės tarnybos iki galbūt nesumokėtų mokesčių. Vietoj pirminio plano uždirbti pinigų šeimai – atsidūriau kalėjime, – sako Giedrius. Tą akimirką galvojęs ir apie patį blogiausią scenarijų, kad gali būti nuteistas už nepadarytą nusikaltimą ir sėdėti visą likusį gyvenimą.