Prezidentūros iniciatyva šiandien verslo ir darbdavių atstovai bei dalis profsąjungų pasirašė memorandumą, kuriuo darbdaviai įsipareigoja nemažinti darbuotojų atlyginimų, jei Seimas sutiks laikinai mažinti mokestinę naštą.

Nors pradinukai šiandien jau galėjo grįžti į mokyklas, didžioji dalis klasių ir toliau liko tuščios. Mokyklų vadovai sako, kad užtikrinti saugų atstumą tarp vaikų, suvaldyti jų srautus pernelyg sudėtinga, todėl beveik visos mokyklos ugdymą tęsia nuotoliniu būdu.

Sveikatos apsaugos ministras teigia, kad švęsti dėl gerėjančios koronaviruso statistikos dar per anksti ir karantiną siūlys pratęsti ir vasarą. Kuriam laikui ir kokiomis sąlygomis, bus sprendžiama trečiadienį Vyriausybės posėdyje. Jame taip pat turėtų būti svarstoma atsisakyti dokumentų patikros pasienyje su Latvija. Jei ministrų kabinetas tam pritartų, visiškai laisvas judėjimas tarp kaimyninių šalių vėl būtų atkurtas.

Verslas Latvijoje prasidėjus karantinui patyrė gerokai švelnesnius suvaržymus nei Lietuvoje: viešojo maitinimo vietos ir smulkusis verslas užsidaryti neprivalėjo. Vis dėlto Latvijos ekonomikai šiemet prognozuojamas toks pats smukimas, kaip ir Lietuvos. LRT kalbinti verslininkai skundžiasi šalies valdžios siūloma finansine parama, o kai kurie mano, kad Lietuvoje padėtis geresnė. Augustino Šemelio reportažas iš Rygos.

Per parą Lietuvoje nustatyta 12 naujų susirgimų COVID-19, o pusė jų siejama su židiniu Vilniaus Santaros klinikose. Koronavirusas patvirtintas ir Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai, nors tiesioginio sąlyčio su ligoniais ji neturėjo, tiriama ir keliolika pacientų, ir keli kolegos. Pagal koronavirusu užsikrėtusių medikų statistika, Lietuva – viena iš sąrašo lyderių. Ir nors darbe šiuo virusu užsikrėtę medikai ar gydymo įstaigose apkrėsti pacientai gali tikėtis kompensacijos, dėl jos dar niekas nesikreipė. Sveikatos apsaugos ministras priduria – ją vis tik gaus ne visi.

Daliai pasaulio toliau švelninant karantiną, pvz., Kinijoje vėl leista veikti naktiniam klubams, graikai gali keliauti po savo salas – kita dalis tik pradeda justi naujojo viruso mastą. Epidemija sparčiai plinta besivystančiose ir neturtingose valstybėse, todėl nauji užsikrėtimo atvejai pasaulyje ir toliau sparčiai auga. Dėl kol kas nevaldomo protrūkio Brazilijoje, Jungtinės Valstijos laikinai uždraudė į šalį patekti asmenims, kurie per paskutines 14 dienų lankėsi šioje Pietų Amerikos valstybėje.

Nepaisant kritikos Kinijos komunistų partija ketina priimti prieštaringai vertinamą naują Honkongo saugumo įstatymą, kuris, pasak jo oponentų, leistų protestuojančių žmonių persekiojimą ir pažeistų Honkongo dalinę autonomiją.

Alytuje, Senamiesčio skvere, pastatytas paminklo Dainavos apygardos partizanams maketas. Puspenkto metro granitinis paminklas vaizduoja iš žemės besiskleidžiantį atminimo pumpurą su stilizuotu Jogailaičių kryžiumi. Ant postamento bus iškalti partizanų kovą už laisvę lydėję žodžiai – Tikėjimas, Meilė, Nepriklausomybė, Santarvė. Kūrinio autorius – skulptorius Gintautas Jonkus. Paminklą atidengti planuojama lapkritį, minint Lietuvos kariuomenės dieną. Dzūkija – vienintelis regionas, neturintis paminklo čia veikusios Dainavos apygardos partizanams. Diskusijos, kur ir koks paminklas turėtų būti, tęsėsi jau keletą metų.

Kultūra. Kovą planuota ir dėl pandemijos atidėta „Auksinių scenos kryžių“ ceremonija įvyks lapkričio penktąją. Iškilminga teatro apdovanojimų ceremonija, kaip ir planuota, bus Nacionaliniame operos ir baleto teatre, o renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Besitęsiantis karantinas nestabdo kultūros paveldo objektų restauravimo darbų. Lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejaus kompleksas Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje, ir XIX a. Kidulių dvaro svirnas, tikimasi, bus baigti restauruoti iki kitų metų vasaros.

Vyriausybė ir Lietuvos savivaldybės inicijuoja padėkos akciją „Ačiū, Lietuva“. Birželio pirmąją pustrečio šimto kolektyvų surengs trumpus koncertus miestų erdvėse, taip dėkodami visiems, kurie prisidėjo, kad pirmoji koronaviruso banga Lietuvoje būtų įveikta.

Per karantiną sumažėjus aplinkos taršai, atsigavo bitės. Tą ypač pajuto užsienio šalių bitininkai, nes Lietuvoje net ir įprastu metu gamtos tarša nėra tokia didelė. Tačiau Lietuvos bitininkus neramina besniegė žiema ir itin sausas pavasaris – esą, trūkstant kritulių nektaras toks tirštas, kad ir medaus derlius prognozuojamas menkesnis.

Su vertimu į gestų k.

Ved. Guoda Pečiulytė.