Šios savaitės LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ maršrutas nr. 112 – Kaunas. Tekstilė. Šio maršruto veikėjai: tekstilininkė doc. Danguolė Sadeikienė ir Kauno technologijos universiteto architektūros istorikas doc. dr. Vaidas Petrulis.

1960 m. pastačius neribotai Kauno įmonėms elektrą galėjusią teikti hidroelektrinę, Kaunas tapo tikru sovietinės tekstilės pramonės centru, kurio produkcija buvo vertinama ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir Azijoje, Afrikoje bei Pietų Amerikoje.

Apsilankysime Vilijampolėje veikusiame fabrike „Kaspinas“, kuris gamino skaras, šalikus, kaspinus, o sovietmečiu ir dirbtines kraujagysles. Kitoje Raudondvario plento pusėje buvo įsikūręs kojinių fabrikas „Silva“. Įdomu tai, kad šis fabrikas turėjo aiškią specializaciją – vaikiškų kojinių-kelnių gamybą. 1975 metais „Silva“ susijungė su bendrove „Jėga“ ir „Trikotažu“ – taip susikūrė Adelės Šiaučiūnaitės trikotažo fabrikas, turėjęs apie 2000 darbininkų.

Dar vienas garsus objektas – mechaninės vilnos audinių dirbtuvės „Boston“. Šis fabrikas vadintas pirmuoju Lietuvoje moteriškų rūbų ir paltų medžiagų fabriku. Čia austi ploni vilnoniai audiniai moterims iš ypatingai švelnių verpalų, dalis žaliavos buvo tiekiama iš Anglijos. Sovietmečiu produkcijos kokybė suprastėjo, bet atsirado kiekybė. 1940 m. įmonė nacionalizuota, jos įrenginiai išmontuoti, o nuo 1996 m. „Boston“ dirbtuvių teritorijoje veikia kojinių fabrikas „Skinija“.

Neries krantinėje įsikūręs Lietuvos tekstilės pramonės institutas, kuriame išlikęs autentiškas sovietinio modernizmo interjeras. Į institutą užsuksime kartu su čia dirbusia mokslininke doc. Danguole Sadeikiene. Įdomu tai, kad sovietmečiu šiame institute buvo kuriamos novatoriškos medžiagos, skirtos ne tik Sovietų Sąjungos dailiojo čiuožimo čempionų kostiumams, bet ir kosmonautų aprangai bei kosminio laivo „Buran“ vidaus apdailai. Žiūrovų taip pat lauks laidoje panaudoti unikalūs videoarchyvai.