Kodėl XIX amžiaus paminklais įprasminame mūsų valstybingumą?Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui prasidėjo paminklų statymo vajus. Vyriausybės programoje numatyti 26 nauji paminklai. Kokio lygio kūriniais apstatysime Lietuvą, kai iki jubiliejaus neliko nė metų?„Paminklai turi būti ne šalia, o mūsų galvose, mąstyme“,- sako Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius Robertas Antinis. Keičiasi mūsų miestai, keičiasi viešosios erdvės, o mūsų paminklai tarsi sustingo XIX amžiaus tradicijoje? Kodėl taip atkakliai siekiame įpaminklinti mūsų valstybės pasiekimus ir apstatyti Lietuvą figūrinėmis skulptūromis? „Kalbama apie monumentą Lukiškių aikštėje, kuris suvienys tautą. Vieninga visuomenė gali pastatyti paminklą, bet paminklas nesuvienys visuomenės“,- įsitikinęs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas Audrius Ambrasas.Galbūt mes dar bijome tuščios erdvės, kurioje tiesiog gera sėdėti, žaisti, kurioje būtų jauki žalia aplinka, o ne brangi trinkelių dykuma. „Paradoksas – sovietinė ideologija reikalavo natūralizmo, tačiau buvo pastangos modernizuoti, priešintis sistemai. Dabar viską atmetam ir į dangų šauna žirgas su raiteliu“,- šiandieninės skulptūros tendencijomis stebisi menotyrininkė Laima Kreivytė.Apie Lietuvos paminklus diskutuojame su skulptoriumi Robertu Antiniu, menotyrininke Laima Kreivyte, architektu Audriumi Ambrasu. Apie Lukiškių aikštės ir Vyčio paminklo projektą pasakoja Vyčio paramos fondo atstovas Vilius Kavaliauskas.Laidą veda Jolanta Kryževičienė.Filmuotų siužetų autorė Raminta Jonykaitė.Režisierė Jolanta Stripeikienė.