Birželio 14-ąją prisimename baisius mūsų istorijos įvykius - masinius areštus ir trėmimus į Sibirą, Kazachstaną. Nuo 1941-ų metų birželio praėjo daugiau kaip 70 metų. Kaip šie Gulago archipelagai gyvena šiandien? Kokie pėdsakai dar primena skaudžiausius žmogaus likimo lūžius? Į tyrinėjimų kelionę leidosi filosofas, kultūros teoretikas, antropologas prof. Gintautas Mažeikis.Nemažai daliai Lietuvos tremtinių paskutiniuoju klaikios kelionės tašku tapo Vorkuta – didžiausias pasaulyje miestas už poliarinio rato. Nencų kalba Vorkuta reiškia lokių upė, taip romantiškai šią vietą vadino senieji gyventojai. Tačiau šiandieniai miesto gyventojai sako – čia seniai nebėra vilties. Kita dalis ištremtų žmonių buvo vežami į karščiu dvelkiantį Kazachstaną. Daugeliui šios šalies pavadinimas asocijuojasi su egzotiška Vidurinės Azijos šalimi, tačiau kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms tebekelia šiurpą: Karlagas, Pesčianlagas, Steplagas, Balchašas, Dolinka, Žezkazganas-Rudnikas, Karaganda, Kingyras, Spaskas – į šiuos lagerius sovietai iš Lietuvos ir kitų šalių buvo išvežę tūkstančius politinių kalinių ir tremtinių. Čia kalėjo ir Rusijos rašytojas, istorikas, Nobelio premijos laureatas ir knygos Gulago archipelagas autorius Aleksandras Solženycinas. Profesorius Gintautas Mažeikis jau seniai tyrinėja žmogaus likimo lūžių vietas, pogulaginį gyvenimą. Todėl nenuostabu, kad jau keletą metų rinkti medžiagos Gintautas Mažeikis keliauja į dramatiškus atminties taškus. Praėjusiais metais buvo dvi įspūdingos kelionės – į Vorkutą ir Kazachstaną, kurių įspūdžius profesorius labai įdomiai aprašė Facebooke. Šia patirtimi profesorius Gintautas Mažeikis dalinasi su mūsų laidos žiūrovais. Laidos vedėja Jolanta Kryževičienė.