Per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą sugrįžo beveik 37 tūkst. žmonių. 2024 m. – 18 897 asmenys, 2023 m. – 17 549, rodo Statistikos departamento duomenys. Reemigrantai ne tik aktyviai įsitraukia į darbo rinką, integruojasi į socialinį gyvenimą, bet ir iš esmės keičia situaciją finansų rinkoje. Visgi, finansų ekspertai pažymi, jog sugrįžę tautiečiai susiduria ir su iššūkiais.
Užpildo darbo rinkos spragas
Užimtumo tarnybos (UŽT) grįžtamosios migracijos skatinimui skirtos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ koordinatorė Agnė Skučaitė-Leonavičienė sako, kad iš užsienio į Lietuvą dažniausiai grįžta tie, kurių Lietuvos darbo rinkoje reikia labiausiai.
„Šiuo metu didžiausi darbuotojų trūkumai fiksuojami pramonės, paslaugų, logistikos, net turizmo sektoriuose, sveikatos sistemoje. Tai vidutinės, žemos ir aukštos kvalifikacijos specialistai dažniausiai ir grįžta“, – sako A. Skučaitė-Leonavičienė.
Kaip pasakoja pašnekovė, UŽT iniciatyvos tikslas – lankyti lietuvius, kol jie dar yra užsienyje ir skatinti juos grįžti pasirengti iš anksto. Projekto koordinatoriai taip pat susitinka su ką tik iš užsienio grįžusiais lietuviais, ieškančiais darbo Lietuvoje.
A. Skučaitė-Leonavičienė pažymi, kad Į Lietuvos darbo rinką įsilieti norintys tautiečiai domisi įvairiais klausimais, pavyzdžiui, kiek laiko trunka darbo paieškos, ar įmanoma turėti lankstų darbo grafiką, ar yra galimybių įsidarbinti lietuviškai nekalbantiems šeimos nariams.
„Tada pradedame po truputėlį kaip siūlų kamuoliuką vynioti, kad galbūt ne visos įmonės vykdo taip intensyviai veiklą, jog turi naktinę pamainą. Jog lietuvių įmonėse dažniausiai vyraujanti kalba yra lietuvių ir panašūs dalykai“, – pasakoja pašnekovė.
Norėdamos nustatyti, ar sugrįžę tautiečiai susiduria su sunkumais ieškodami darbo Lietuvoje, UŽT iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ koordinatorės praėjusiais metais atliko darbdavių nuomonės apklausą, rezultatus lygino su prieš trejus metus atliktos apklausos rezultatais.
„Atrodo, kad pokytis yra geras, – sako pašnekovė. – Jis į gerąją pusę padidėjo maždaug nuo 11 iki 25 proc., o kai kur ir 50 proc. į kai kuriuos klausimus atsakė į tą teigiamą pusę, kad vis dėlto grįžęs žmogus turi reikiamų įgūdžių. Jis yra vertinamas kaip specialistas ir didesnė dalis nepritaria, jog grįžęs sunkiau integruosis ar turi nepagrįstų lūkesčių.“
Keičiasi požiūris į grįžtančiuosius
UŽT atstovė pažymi, kad kurį laiką egzistavusi stigma, neva grįžusiesiems darbo rinkoje integruotis bus sunku, po truputį nyksta. Pašnekovė pažymi, kad praėjusiais metais į Lietuvą grįžo apie 19 tūkst. žmonių, o išvyko apie 9 tūkst. Į Užimtumo tarnybą iš jų kreipėsi apie 2,6 tūkst. žmonių.
„Yra labai paprasta apskaičiuoti, kiek asmenų nepavyko savarankiškai susirasti darbo ir jie nenutarė išvažiuoti atgal į užsienį. Palyginus, ne tokia didelė dalis“, – sako A. Skučaitė-Leonavičienė.
Pasak finansų ekspertės ir skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovės Giedrės Štuopės, į bendrovę besikreipiantys iš užsienio sugrįžę lietuviai demonstruoja gerą kliento profilį – yra stabilesni, geriau informuoti apie finansų planavimą, atidesni.
„Jeigu jie skolinasi, jie skolinasi labai konkrečiam tikslui, – teigia ekspertė. – Pasigerinti gyvenimo kokybę grįžus į Lietuvą, įsigyti automobilį, buitinę techniką, tiesiog pasigerinti gyvenimo kokybę. Ir jie labai atidžiai vertina visas paskolos sąlygas, lygina tarp skirtingų kredito davėjų. Toks, sakyčiau, stabilesnis, geresnis klientų segmentas, kas yra labai geras žingsnis mūsų rinkai.“
Kaip teigia G. Štuopė, užsienyje gyvenę lietuviai dažnai būna pratę prie modernesnių pasiūlymų, patogios prieigos ir greičio, o grįžę į Lietuvą, to tikisi ir iš Lietuvos finansų įmonių.
„Matome, jog grįžę iš kitų šalių gyventojai skolinosi tik skaitmeniniais kanalais. Dažniausiai jie paskolos paraiškas teikia tik internetu. Jie apie paskolą nori gauti daugiau informacijos per patogią prieigą, internetu arba savo profilyje. Jiems labai svarbu aiškumas aptarnaujant klientus“, – tikina pašnekovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad tokie klientai dažniau naudojasi paskolų lyginimo platformomis.
Dažniausias lūkestis – greitis
Kalbant apie skirtingus reemigrantų lūkesčius darbo rinkai, A. Skučaitė-Leonavičienė pastebi, kad dažniausiais lūkestis yra kuo greitesnė pagalba ieškant darbo.
„Ir dar kartais tikimasi, kad Užimtumo tarnyba gali priversti darbdavį įdarbinti tą žmogų. Na, kaip kokia darbo agentūra. Mes pradedame pasakoti, kad Lietuvoje yra laisvė, darbdavys gali rinktis iš kelių kandidatų. Kartais tenka šitai įrodyti, kad mes nesam ta agentūra, kaip jie turi užsienyje, kur sumoka tam tikrą mokestį ir agentūra jam turi surasti darbą. Tai čia truputį turime šviesti, kaip veikia Užimtumo tarnyba“, – šypsosi pašnekovė.
Taip pat A. Skučaitė-Leonavičienė pažymi, kad dažnai reemigrantai turi patirties, kai darbo laiką jie galėjo derinti su kitu šeimos nariu, pavyzdžiui, prižiūrėdami vaikus.
„Tai tikrai ne visos Lietuvos įmonės turi tą naktinę pamainą, nes gamybos mastas, pavyzdžiui, ne toks arba veikla ne tokia, kad būtų reikalinga ilga darbo diena“, – sako pašnekovė.
Anot jos, be nusivylimo darbo grafiku, dažnai pastebimas noras, kad darbdaviai bendrautų betarpiškiau, aiškiau komunikuotų užduotis.
„Jie yra įpratę, jog užduotys yra komunikuojamos labai aiškiai. Pas mus, sako, kad kai grįžta, ne visada yra labai aišku, ką reikia atlikti. Tarsi komunikacijos grandinė nėra tokia aiški, atsakomybės ir atskaitomybės nėra aiškios“, – sako UŽT atstovė.
Dažnas lūkestis yra ir panašus atlygis. UŽT atstovės teigimu, atlyginimai, prilygstantys užsienyje gautiems, mokami tam tikrose perspektyviausiose srityse – inžinerijos, informacinių technologijų, finansų srityse.
„Visa tai siejama su aukšta kvalifikacija, – sako A. Skučaitė-Leonavičienė. – Turime didelį atlygio skirtumą trap didžiųjų Lietuvos miestų ir mažesnių regionų. Ir kai žmogus pasirenka grįžti į mažesnį regioną, tačiau siekia gauti didelį atlyginimą, tada turime šviesti ir pasakoti, jog regionai tokių atlyginimų negali pasiūlyti, bet gali būti išimčių.“
Pasitikrinti mokamų atlyginimų rėžius savivaldybėse UŽT atstovė pataria interaktyviame Lietuvos regionų žemėlapyje.
Iš užsienio grįžtantys tautiečiai dažnai ir patys turi finansinių įsipareigojimų užsienyje. Kaip sako G. Štuopė, sugrįžusiems tautiečiams kartais iškyla ir iššūkių, pavyzdžiui, norint pasiimti paskolą iš banko Lietuvoje.
„Mes susiduriame su šiek tiek nestandartiniu iššūkiu, kadangi dažniausiai kreipiasi tie, kurie yra netrumpai dirbę užsienyje. Ir jie Lietuvoje neturi jokios lokalios kredito istorijos. Tai jiems yra šiek tiek sunkiau ir mes negalime pritaikyti standartinių modelių. Tačiau yra išeičių. Vertiname užsienio pajamų dokumentus, vertiname jų santaupas, vertiname turimą turtą, kalbamės su klientu“, – sako G. Štuopė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.
