Kodėl svarbu, kad Lietuvos įmonės būtų atviros užsienyje gyvenantiems lietuviams? Verslo atstovė Vilma Radzevičienė tikina, kad iš užsienio grįžtantys specialistai darbdaviams suteikia savo patirties ir žinių. Jos įmonė, kaip ir dar per 30 kitų, prisijungė prie diasporai draugiško darbdavio iniciatyvos.
Kas yra diasporai draugiškas darbdavys?
Prie diasporai draugiško darbdavio iniciatyvos norinčios prisijungti įmonės turi atitikti specifinius kriterijus, išskiriami penki tokie kriterijai.
„Galimybė turėti darbo pokalbį nuotoliu arba dirbti nuotoliu. Taip pat integracijos įmonėje galimybės – tai yra atvirumas įvairioms kultūroms, lygybės politika, kitos pažangios pozicijos ir vidaus dokumentai.
Taip pat galimybė (darbuotojui – LRT) susipažinti su svarbiausia įmonės informacija ir, pavyzdžiui, anglų kalba. (...) Taip pat mentorystės programos: ar (darbdavys – LRT) turi integracijos paketą, kad (darbuotojui – LRT) būtų lengviau. Ir penktas kriterijus yra lanksti darbo pradžia“, – pasakoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) atstovė Neringa Morozaitė-Rasmussen.
Ji sako, kad dėl pastaruoju metu augančios Lietuvos ekonomikos, gerėjančių įsidarbinimo galimybių ir šalies darbdavių daugiakultūrio požiūrio tautiečiai renkasi grįžti į Lietuvą.
Džiaugiasi grįžusiais specialistais
Kaip pažymi prie draugiško darbdavio iniciatyvos prisijungusios įmonės atstovė V. Radzevičienė, šis sprendimas pateisino jų lūkesčius.
„Matome didžiulę vertę, kurią sukuria iš užsienio sugrįžę kolegos, – jie atsiveža tarptautinę patirtį, žinių bagažą, toleranciją. Sparčiai augančioms įmonėms visa tai yra didžiuliai privalumai“, – teigia „Širdyje lietuvis“ pašnekovė.
Verslo atstovė sako, kad darbdavio atvirumas prisideda prie spartaus darbuotojo tobulėjimo. Anot jos, įmonės kultūra viduje turi būti įtrauki ir atvira, tolerantiška įvairioms kultūroms, patirtims ir žmonių asmenybių tipams.
„Todėl jeigu įmonėms kyla klausimų „Ar mums yra naudinga daugiakultūrė aplinka, įtrauki įmonės kultūra?“, tada, matyt, įmonė dar nėra pasiruošusi tokiam kokybiniam šuoliui“, – sako V. Radzevičienė.
Ji pažymi, kad įtraukus darbdavio požiūris padeda sukauptą bendrą daugiakultūrę personalo patirtį sutelkti verslui naudinga linkme. „Mes sparčiau diegiame produkto inovacijas, galime sukauptą patirtį įmonės viduje panaudoti kurdami verslą įvairiose pasaulio šalyse“, – sako verslo atstovė.
Pašnekovė sako, kad į Lietuvą sugrįžę lietuviai nustemba, kaip toli yra pažengusi Lietuvos verslo kultūra. Anot jos, tautiečiai joje atranda kur kas daugiau privalumų nei trūkumų.
Kaupusi patirtį JK, įsidarbino Lietuvoje
Viena iš sugrįžusių – Gerda Valiukonytė, kuri į Lietuvą parvyko po 15 metų gyvenimo užsienyje. Viename Didžiosios Britanijos bankų ir finansinių technologijų įmonėje dirbusi moteris ieškojo panašia veikla užsiimančios įmonės Lietuvoje. Merginai buvo aktualus darbdavio požiūris į darbuotoją.
„Man svarbu, kokie yra įmonės tikslai, ko jie nori iš darbuotojų, kokie yra jų principai, kokį jie produktą siūlo, kiek jie vertina darbuotojo savarankiškumą ir kiek suteikiama pasitikėjimo darbuotoju“, – teigia lietuvė.
Gerda sako, kad jos darbdavys noriai priima dirbti iš užsienio grįžtančius lietuvius. Anot pašnekovės, geras darbdavys visad išlieka atviras naujoms idėjoms.
„Manau, kad diasporai draugiškas darbdavys yra tas, kuris yra atviras nekonvencinėms idėjoms, kurias žmogus galėtų atsivežti iš kitų šalių. Nebūtinai sakau, kad viską, ką kitur pamatai, reikia priimti ar pritaikyti, nes nebūtinai tai gali veikti“, – pasakoja „Širdyje lietuvis“ pašnekovė.
Įvairios iniciatyvos grįžusiųjų integracijai
Kaip anksčiau skelbė Užsienio reikalų ministerija, penkerius metus sugrįžtančių piliečių skaičius yra didesnis nei išvykstančių. Daugiausia grįžusiųjų – iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos ir Nyderlandų.
EIMIN atstovė N. Morozaitė-Rasmussen atkreipia dėmesį, kad gerėjanti ekonominė situacija, įgyvendinamos priemonės ir augantis grįžtančiųjų skaičius padeda auginti ir Lietuvos konkurencingumą talentų pritraukimo srityje.
2024 metų rugsėjį skelbtame Talentų reitinge Lietuva užima 23-ią vietą tarp 67 šalių ir aplenkė Latviją bei Lenkiją.
Šalies institucijos vykdo įvairias integracijos grįžusiems iš užsienio iniciatyvas. Pavyzdžiui, tai jaunimo stažuotės Lietuvos įmonėse. Be kita ko, Vilniuje ir Klaipėdoje veikia į Lietuvą atvykusių užsieniečių konsultavimo centrai.
