„Gera grįžti namo, kai tavęs laukia“ – tokia socialinė kampanija prasidėjo antradienį. Dėl ko nerimauja į Lietuvą iš užsienio norintys parvykti tautiečiai ir kokios priežastys gali paskatinti tai padaryti? Apie emigraciją ir sugrįžimą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalbėjo psichologas Mantas Jeršovas ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis.
Pasak E. Bingelio, konsultuojant apie grįžimą į Lietuvą svarstančius ar jau parvykusius tautiečius tenka matyti labai daug nerimo. Neretai svetur gyvenantys lietuviai iki galo nesijaučia tos visuomenės dalimi, o ir sugrįžę susiduria su buvusio emigranto etikete.
„Su šia socialine kampanija norime pataikyti į žmones, kurie mato tokių žmonių ir bendrauja su artimaisiais, išvykusiais į užsienį – į Jungtinę Karalystę, į Norvegiją ar bet kur kitur. Jiems reikia pasakyti: „Indre, tavęs laukiu. Ąžuolai, tavęs laukiu grįžtant.“ Ta žinutė yra padrąsinanti sprendžiant dėl grįžimo į Lietuvą“, – komentavo Tarptautinės migracijos organizacijos atstovas.
Psichologas M. Jeršovas priduria, kad visuomenėje gaji nuostata, kad išvykimas yra nuotykis, o kai žmonės nusprendžia sugrįžti, neretai įsivaizduojama, kad tokį sprendimą lėmė nesėkmė. Ir nors tokių atvejų pasitaiko, psichologas pabrėžia – žmonės grįžta ne tik tada, kai jiems nepasiseka.
Anot jo, pirmas klausimas būna, kas nutiko, kad teko grįžti. O būna visaip, „pasiilgo artimųjų, pasiekė savo tikslus, užsidirbo pinigų, turi vaikų, kuriuos nori leisti čia į mokyklas ir darželius“, – vardija M. Jeršovas.
Specialisto teigimu, dažnai išvykimas yra siejamas su būtinybe išvykti gavus darbo pasiūlymą, susidūrus su finansiniais sunkumais, įstojus mokytis, o grįžimas labiau siejamas su laisve rinktis.
„Aš jau ten susikūriau gyvenimą, aš ir ten galiu gyventi, ką dabar daryti? Laisvė rinktis yra sudėtingas dalykas. Čia kyla sunkumų, nes reikia padaryti sprendimą. Lengviau, kai yra būtinybė, nes tada galvoji: „Na ką, reikia važiuoti.“ Tai čia toks psichologinis aspektas, jis yra svarbus“, – pažymi psichologas.
E. Bingelis sako, kad galvojantiems apie grįžimą į Lietuvą svarbu susidėlioti planą. Jo teigimu, grįžti yra ne ką mažiau sudėtinga negu išvykti.
„Jei žmonės atvyksta po 5, 10 metų, daug dalykų yra pasikeitę. Pasikeitusios valstybės socialinės pagalbos schemos, reikia nepamiršti, kad, grįžtant į Lietuvą, reikia turėti būstą, kur galėsi prisiregistruoti, yra privalomasis sveikatos draudimas ir taip toliau. Pasiruošimas padeda, kad procesas nebūtų toks komplikuotas“, – komentuoja Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas.
Kaip pažymi E. Bingelis, šiemet iš emigracijos grįžo 19 tūkst. tautiečių, praėjusiais metais tokių buvo apie 25 tūkstančius.
„Iš tyrimų ir kalbėdami su žmonėmis matome, kad pusė išvykusiųjų domisi grįžimo galimybėmis. Kas antras užsienyje gyvenantis lietuvis domisi, seka informaciją, kas keičiasi šalyje, tai gali būti ir politiniai sprendimai, ir ekonominė situacija, ir kita“, – sako migracijos organizacijos atstovas.
Pašnekovo teigimu, anksčiau kaip pagrindiniai sugrįžti į tėvynę galintys paskatinti veiksniai buvo įvardijami augantys atlyginimai, ekonominė padėtis. „Dabar pirmoje vietoje yra artimieji ir draugai“, – pažymi E. Bingelis.
