Būstas Lietuvoje – vienas iš pirmų dalykų, kuriais skubama pasirūpinti nutarus sugrįžti iš emigracijos. Kol vieni renkasi nuomą, kiti tautiečiai domisi galimybėmis įsigyti būstą vos grįžus, o tai sukelia nemažai klausimų – ypač, jei naujus namus įsigyti ketinama su paskola. Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė Indrė Jankauskaitė-Činčė su LRT.lt pasidalino patarimais, ką reikia žinoti ketinantiems grįžti.
Kaip pasakojo pašnekovė, organizacija neretai sulaukia klausimų, kokios sąlygos Lietuvoje norint pasiimti būsto paskolą, kaip galima gauti valstybės paramą būstui.
„Praėjusį ketvirtį sulaukėme 19 užklausų, susijusių su būsto pirkimu bei nuoma, ir 5 užklausų dėl paramos būstui. 2021 metais sulaukėme 17 užklausų dėl būsto įsigijimo, 34 užklausų dėl būsto nuomos bei 34 užklausų dėl paskolos būstui. Taip pat praėjusiais metais sulaukėme 967 klausimų dėl paramos būstui“, – skaičiuoja I. Jankauskaitė-Činčė.
Valstybės parama būstui įsigyti
Lietuvos valstybė teikia paramą jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą ar jį išsinuomoti (daugiau informacijos – čia). Taip pat taikoma paskata tiems, kurie įsigyja būstą regionuose (daugiau informacijos – čia).
Norintiems pasinaudoti valstybės parama, I. Jankauskaitė-Činčė pirmiausia pataria deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, nes tik tuomet galima pretenduoti į paramą.
Žingsniai perkant būstą
„Renkuosi Lietuvą“ pateikia pagrindinius veiksmus perkant būstą Lietuvoje. Nusprendus įsigyti būstą, pirmiausia reikėtų įsivertinti savo finansines galimybes, taip pat pasidomėti, kiek ir iš kur būtų realu pasiskolinti. Paskolas būstui teikia bankai ir kredito unijos.
Antras žingsnis – norimo būsto paieškos. Pagrindiniai tinklalapiai, kuriuose galima rasti būsto nuomos ar pardavimo skelbimus: aruodas.lt, domoplius.lt, skelbiu.lt.
Radus savo svajonių būstą pasirašoma preliminari sutartis su pardavėju, tuomet – notarinė sutartis. Galiausiai lieka įregistruoti savo naują turtą VĮ Registrų centre.
Paskolos gavimas
Jei neturima visos reikiamos sumos būstui įsigyti, būtent paskolos gavimas sukelia daugiausiai klausimų. Kaip sako I. Jankauskaitė-Činčė, bankai, svarstydami, ar teikti asmeniui paskolą, vertina jo individualią situaciją – gaunamas pajamas, perkamo būsto vertę, žmogaus amžių, šeiminę padėtį, darbo sutarties pobūdį ir kt.
„Dirbantiems užsienyje, gali tekti sumokėti didesnę pradinę įmoką arba paskolą gali tekti grąžinti per trumpesnį laiką“, – sako pašnekovė.
Ji pabrėžia, jog nuo 2017 m. liepos mėn., įsigaliojus naujam su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymui, dauguma Lietuvos komercinių bankų nebeišduoda paskolų klientams, kurie gauna pajamas ne eurais arba kurie gyvena ne euro zonos šalyje.
„Tokiu atveju rekomenduojame kreiptis į kredito unijas, kurios paprastai suteikia paskolas, jei asmens pajamos gaunamos ne eurais“, – sako I. Jankauskaitė-Činčė.
Vis dėlto, pasak jos, grįžtantiems iš užsienio dažnai kyla didelis iššūkis – bankai yra nelinkę išduoti paskolų asmenims, kurie bent pusmetį neišdirbo Lietuvoje, ir visai nesvarbu, apie kokio dydžio būsto paskolą kalbama. Esą net didelės pajamos, gautos užsienyje, nebūtinai bus priimtos kaip pakankamas „garantas“ paskolai išmokėti.
„Dėl šios aplinkybės sulaukiame daug nuogąstavimų, nes grįžusieji nebūtinai greitai susiranda norimą darbą, o esant tokiai didelei infliacijai kaip šiuo metu, užsienyje užsidirbtos ir sukauptos santaupos greitai nuvertėja, kol nekilnojamojo turto kainos ir toliau auga“, – sako „Renkuosi Lietuvą“ projekto koordinatorė.
„Bet kokiu atveju, visada patariame grįžtantiems pasikonsultuoti su keliomis skirtingomis kredito įstaigomis, jos, įvertinusios jų asmeninę situaciją, galės pateikti savo pasiūlymus“, – sakė pašnekovė.
