Norintiems sugrįžti

2020.04.01 11:15

Grįžti į Lietuvą planuojanti panevėžietė bijo artimųjų reakcijos, psichologė pataria susidėlioti veiksmų planą

LRT.lt2020.04.01 11:15

Vokietiją jau devynerius metus savo namais laikanti Romualda LRT.lt parašė atvirą laišką. Moteris pasakojo, kad po ilgų dvejonių pagaliau ryžosi sugrįžti į tėvynę, tačiau vis dar jaučia baimę. 

„Noriu ir jau tikrai apsisprendžiau, kad viską iš naujo pradėsiu gimtajame Panevėžyje. Visada buvau gana atkakliai savo tikslo siekiantis žmogus, bet čia mane gąsdina mintys apie giminaičius ir jų pasmerkimą, šeimos požiūrį.

Žinau, kad finansiškai įsitvirtinti turėčiau visas galimybes, jau turiu ir šiek tiek santaupų, tačiau tarsi užsiblokuoju nuo bet kokių sprendimų, kai tik pagalvoju, kokios apkalbos ir vertinimai laukia sugrįžus“, – atviravo ji. Romualda sakė, kad labiausiai jai nerimą kelia kitų manymas, kad neva ji grįžta nepasisekus įgyvendinti visų planų.

„Kartais dėl neigiamo emigrantų įvaizdžio jaučiuosi nevykėlė. Baimę kelia ir nerimas, kad gali nepasisekti pakankamai uždirbti. Kaip suvaldyti visas šias mintis?“ – klausė moteris.

Šį skaitytojos klausimą pateikėme psichologei Oksanai Čekavičienei. Specialistė teigė pastebinti, kad pastaraisiais metais vis daugiau į užsienį išvykusių gyventi lietuvių nusprendžia grįžti gyventi į tėvynę. Apsisprendimas grįžti į Lietuvą prieš išvykstant arba jau esant emigracijoje gali keistis.

„Nuostatos emigruoti labiausiai gali keistis pirmu laikotarpiu, tik išvykus, kai būna tikrai nelengva rasti darbo ir įsitvirtinti, bet kai emigrantai pradeda įsitvirtinti, gauti stabilias pajamas, dingsta noras grįžti į Lietuvą, nes įgaunamas stabilumas.

Kaip bebūtų, noras grįžti į Lietuvą vėl iškyla dėl jaučiamo diskomforto. Šalia nėra artimųjų, draugų ir dar kokių nors svarbių dalykų, kurie liko tėvynėje. Kaupiantis vis didesniam nepasitenkinimui gyvenimu svetur, galbūt dėl skirtingų kultūrų ir ilgesio kritiniu metu vieni emigrantai akimirksniu nusprendžia grįžti, o kiti labai svarsto, kaip pasielgti. Toks sugrįžimas gali trukti 2–3 metus ar net ilgiau“, – kalbėjo specialistė.

Pasak O. Čekavičienės, panašiai galėjo nutikti ir šio straipsnio herojei. Atlikti tyrimai rodo, kad pusė grįžusių asmenų susiduria su finansiniais sunkumais, brangesniu pragyvenimu. Neretai integraciją grįžusiems į tėvynę žmonėms apsunkina aplinkinių ir artimųjų bei draugų nuostatos.

Gali būti sunku rasti bendraminčių, galinčių suprasti, dėl ko žmonės grįžta į tėvynę. „Gyvendamas užsienyje žmogus neretai susikuria savo gyvenimą, todėl toks nerimas yra suprantamas ir natūralus. Per tuos 9 metus galėjo daug kas pasikeisti jūsų gimtojoje socialinėje aplinkoje“, – savo įžvalgomis dalijosi psichologė.

Dažnu atveju, anot LRT.lt pašnekovės, pasitaiko, kad šalia atsiranda žmonių, kurie skatina sugrįžti ar kraustytis. Tačiau minėtuoju atveju moterį artimieji stabdo nuo sugrįžimo. Ji bijo pasirodyti silpna ir turinti sunkumų, o net jų ir turėdama stengiasi neišsiduoti.

„Norite, kad grįžus į Lietuvą viskas eitųsi kaip sviestu patepta. Esate tarsi jus saugančiuose šarvuose, po kuriais slypi jautrumas, trapumas ir pažeidžiamumas.

Pabūkite be šių šarvų ir atsakykite sau į klausimus, kurie padės jums apsispręsti, susidaryti savo, o ne turėti primestą kitų nuomonę. Turite sau atsakyti į klausimus, kiek realu, kad viskas turi sektis grįžus į Lietuvą, kiek realu, kad žmonių požiūris į jus bus vienodas ir smerkiantis dėl jūsų grįžimo ar nesėkmių, kiek realiai grįžusi į Lietuvą galite užsidirbti“, – apie sprendimą kalbėjo Oksana.

Specialistė taip pat patarė susikurti ir atsarginį planą, ką bus galima veikti, jei visų ketinimų greitai įgyvendinti nepavyks. Galbūt galėtų padėti artimieji ar draugai? Tikslaus atsarginio plano turėjimas apsaugo nuo baimę keliančių minčių apie nežinomybę ateityje.

Savo klausimus apie grįžimą į Lietuvą galite siųsti elektroniniu paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų kalbinami teisininkai, finansų, švietimo bei visuomenės sveikatos specialistai savo atsakymus pateiks „Lituanicos“ rubrikoje.

Naujausi