Buvo metas, kai Ugnę Liepą Žuklytę medikai įspėjo: gali būti, kad daugiau groti smuiku ji nebegalės. Tuomet pašnekovė buvo pasiryžusi rinktis kitą profesiją ir tapti gydytoja. Vis dėlto išmainyti smuiko į baltą chalatą neteko, o dabar Ugnė Liepa džiaugiasi studijuodama viename iš geriausių muzikos koledžų pasaulyje. „Londone manęs nesutiksite be smuiko, aš jau net vadinu jį kūno dalimi“, – šypsosi lietuvė.
Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Tarp geriausių“ dalis. LRT.lt kalbinti prestižiškiausiuose pasaulio universitetuose studijuojantys lietuviai dalijasi savo sėkmės istorijomis, akademinių aukštumų kaina bei drąsiais ateities planais.
Stoti į Čiurlionio menų mokyklą pasiūlė darželio auklėtoja
Ugnę Liepą Žuklytę tėvai nuo mažens augino su klasikine muzika. Ji skambėdavo ir namuose, ir automobilyje. Pašnekovė neabejoja – jos pačios muzikalumas taip pat atėjęs iš šeimos: mama ne vienerius metus mokėsi Čiurlionio menų gimnazijoje, kur grojo smuiku ir fortepijonu, tik po to pakeitė kryptį ir tapo gydytoja. Tėtis pats išmoko groti gitara. Su muzika gyveno ir seneliai – vienas grojo mandalina, kitas į rankas imdavo akordeoną.
„Tai tiek tų genų iš šeimos“, – šypsosi Ugnė Liepa.
Vis dėlto tėvai jos kreipti muzikine linkme neskubėjo. Apsvarstyti tokią galimybę pasiūlė mergaitės muzikalumą pastebėjusi darželio auklėtoja. Ji atkreipė dėmesį, kai Ugnė Liepa niūniavo Operos fantomo melodiją.
„Praeitą dieną buvau ją nugirdusi, nes mama žiūrėjo tą miuziklą. Pasirodo, viena iš auklėtojų išgirdo ir pasikalbėjo su mano tėvais, pasiūlė išbandyti klausą ir pasvarstyti apie Čiurlionio menų mokyklą.
Tėvai paklausė, ar norėčiau pasimokyti muzikos. Kadangi man mama visada atrodė idealas, įsivaizdavau, kad galėčiau sekti jos žingsniais – pasimokyti muzikos, o po to tapti gydytoja. Taip ir nusprendėme, kad pabandysiu. Per atranką buvo ritmo pratimų, reikėjo padainuoti. Tada man pasakė, jog turiu absoliučią klausą. Taip ir įstojau“, – portalui LRT.lt pasakoja pašnekovė.
Tiesa, pasirinkusios smuiko klasę Ugnės Liepos kelias prasidėjo neramiai. Paaiškėjo, kad kiti jos bendraamžiai iki stojimo į menų mokyklą jau mokėsi groti smuiku, o ji pati, ko gero, nebūtų pakliuvusi į šią klasę, jei ne atsitiktinumas.
„Rugsėjo pirmąją įvyko nedidelis skandalas, nes styginių vedėjas sužinojo, kad aš priimta ir mokysiuos, bet net nesu laikiusi rankose smuiko. Įprasta, kad bent 2–3-ejus metus iki to vaikai lanko paruošiamąjį kursą, vadinasi, pradeda groti 4–5-erių metų. Tuomet tikrai išsigandome. Jautėsi ir klasėje, kad esu „žalia“, – prisimena smuikininkė.
Vis tik Ugnei Liepai groti sekėsi. Ji greitai pasivijo klasės draugus, vos po metų nuo muzikavimo pradžios nuskynė pergales trijuose konkursuose, būdama 8-erių debiutavo su orkestru, 9-erių – su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.
Pašnekovė sako gana anksti supratusi, jog nori savo ateitį sieti su muzika, bet galvoje prabėgdavo ir mintys apie mediciną.
„Mane domina, kuo galiu būti naudinga žmonėms. Tikiu, kad gera muzika veikia gydančiai. O medicina mane visada traukė, nes giminėje nemažai gydytojų, pati profesija atrodė įdomi ir prasminga“, – komentuoja smuikininkė.
Iš gydytojų išgirdo, kad su smuiku gali tekti atsisveikinti
Vienu metu apie medikės kelią Ugnė Liepa galvojo itin rimtai – tuomet, kai dėl traumos jos smuikininkės ateitis pakibo ant plauko.
„Buvau beveik baigusi 11 klasę, tuo metu rengiau sudėtingą programą, buvau kaip tik po koncerto Berlyne, kuriame grojau labai sunkų kūrinį – Paganini „La Campanella“. Viskas pasisekė labai gerai, žmonės netgi plojo atsistoję, kas yra gana retas atvejis, bet praėjus kelioms valandoms man ėmė tirpti ranka, pradėjau nebejausti pirštų ir baisiai išsigandau.
Su mama buvome pakeliui į Lietuvą, grįžusios iškart nuvažiavome pas gydytojus. Diagnozė buvo liūdna – sąnario uždegimas, užspaustas nervas, ranka buvo pertempta. Išgirdau, kad yra galimybė, jog teks atsisveikinti su smuiku ir reiktų ruošti planą B dėl karjeros“, – dalijasi pašnekovė.
Be muzikavimo Ugnei Liepai teko praleisti daugiau nei pusmetį. Tada ji jau buvo pradėjusi rimtai ruoštis egzaminams, kurie būtini stojant į mediciną.
„Ir netrukus nuo tada, kai pradėjau rimtai ruoštis egzaminams, ranka sugijo (juokiasi). Pažiūrėjau į tai kaip į ženklą ir viskas galų gale susiklostė taip, kaip svajojau. Trauma padėjo susidėlioti prioritetus“, – šypsosi smuikininkė.
Išsipildė svajonė mokytis prestižiniame muzikos koledže
Grįžusi prie muzikos Ugnė Liepa nusprendė pabandyti patekti į Karališkąjį muzikos koledžą Londone – vieną iš prestižiškiausių konservatorijų pasaulyje. Kaip pažymi lietuvė, joje dirba aukščiausio lygio profesoriai, o jų mokiniai skina apdovanojimus žymiausiuose konkursuose.
Pašnekovė prisimena – sužinojusi, kad sėkmingai pasirodė perklausoje bei pokalbyje ir buvo priimta, jautėsi tarsi išgirdusi „geriausią žinią pasaulyje“. Ugnė Liepa sako tiksliai nežinanti, kiek norinčiųjų bandė pakliūti į jos smuiko klasę, bet iš viso tais metais buvo priimta 15 studentų.
Lietuvė juokiasi, kad tėvai ją išleisti į megapolį bijojo veikiausiai labiau nei ji pati. Vis dėlto pripažįsta – nuvažiavusi greitai suprato, dėl ko nerimavo artimieji.
„Miestas milžiniškas, atrodo, be ribų. Ir gyvenimas ten vienam išties sudėtingas. Sunkiausia buvo dėl draugų ir tėvų ilgesio, nes jie yra labiausiai mane palaikantys žmonės. O ir muziko kelias savotiškai vienišas dėl valandų, kurias praleidi grodamas.
Antraisiais studijų metais pradėjau daug važinėti po miestą dėl visokių projektų ir tuomet pamačiau, koks Londonas skirtingas, kiek jame kultūrų, kiekvienas rajonas atrodo lyg iš kitos šalies, tai mane tikrai sužavėjo. Vis dėlto prie paties mastelio iki šiol sunku priprasti“, – mintimis dalijasi Ugnė Liepa.
Smuikininkei liko dar metai bakalauro studijų. Karališkajame koledže ji turi ne tik individualias specialybės pamokas su profesoriumi, bet ir įvairių akademinių dalykų: nuo solfedžio, muzikos istorijos, pasirenkamųjų dalykų, pavyzdžiui, džiazo harmonijos, iki lyderystės. Kai kurie, pažymi Ugnė Liepa, akademijoje renkasi ir antrąjį instrumentą arba dainavimo pamokas.
„Dažniausiai atvažiuoju nuo universiteto atidarymo – 8 ryto ir tikrai būdavo dienų, kai ten būdavau ir grodavau kasdien iki uždarymo – 23 val., tik su šeštadienio pertrauka.
Taip pat yra orkestriniai projektai, kurie tunka savaitę arba dvi, tuomet skiri orkestrui po 5–6 valandas per dieną. Tau skiria kelis projektus per trimestrą, tikrai ne kiekvieną savaitę taip sunkiai dirbi. Šiemet turėjau ir daug kamerinių grupių – kvartetą, duetus su gitara, arfa, grojau ir trio. Kartais gal net per daug visko prisiimu, norėdama išbandyti“, – juokiasi smuikininkė.
Greta to, ji kasdien griežia smuiku. Lietuvė patikina besistengianti susikoncentruoti į rezultatą, o ne groti tam tikrą valandų skaičių.
„Žinau, kad yra profesorių, kurie reikalauja groti aštuonias valandas per dieną, kažkas yra sakęs, kad net dešimt reikalauja. Tai mane labai išgąsdino, man atrodo, jog taip būtų net ne gyvenimas. Tai čia tokių kaip siaubo istorijų prisiklausai (juokiasi). Aš dešimt valandų negroju, nors su orkestru ir projektais galbūt ir susidarytų“, – pasakoja Ugnė Liepa.
Ji pripažįsta, kad buvo etapas, kai koncentravosi būtent į repeticijų trukmę. Anot pašnekovės, tai buvo tam tikra prasme žalinga, mat galvojo apie valandas, o ne apie kokybę. Smuikininkė iki šiol mokosi sau brėžti ribas, pasitenkinti per dieną pasiektu rezultatu.
„Išsikeliu sau daug reikalavimų, bet ne visada tą dieną pavyksta viską įgyvendinti, reikia mokėti sustoti ir žinoti, nuo ko pradėti rytoj. Mokausi kartais dienos pabaigoje atsipalaiduoti, nesijausti kalta. Kartais pasakyti „taip“ ir veiklai su draugais.
Reikia stabdyti save nuo minčių, kurios grįžta prie muzikos. Taip ypač būna, kai ruošiesi itin atsakingam koncertui. Mintys nuolat apie tai sukasi – nuo ryto, kai atsikėlei, iki pat tada, kai eini miegoti“, – pasakoja Ugnė Liepa.
Netikėtas duetas Londono stotyje sužavėjo milijonus
Visai neseniai smuikininkė iš Lietuvos sulaukė dėmesio ir internete. Prancūzų pianisto Aurelieno Froissarto paskelbtas vaizdo įrašas, kur jis su Ugne Liepa vienoje Londono stotyje duetu atlieka Antonio Vivaldi „Vasarą“ iš ciklo „Keturi metų laikai“, surinko milijonus peržiūrų socialiniame tinkle „Tik Tok“.
Kaip portalui LRT.lt pasakoja smuikininkė, minėto prancūzų pianisto brolis yra jos draugas, taip pat muzikantas. Būtent jis ir pasiūlė keliems draugams nuvažiuoti išlydėti jo brolio A. Froissarto į Paryžių ir pasiklausyti, kaip šis groja žmonėms stotyje.
„Aš visada su savimi turiu smuiką, tai kai nuvažiavome, sugalvojome pabandyti su juo pagroti. Šiaip niekada taip nevyksta, reikia susirepetuoti“, – pažymi lietuvė.
@aurelien.froissart This girl’s request turned into the best duet I ever had 🤯🤯 #piano #violin #vivaldi #vivaldisummer #vivaldifourseasons #quattrostagioni #fourseasons #publicpiano #classicaltok #classicalmusic ♬ son original - Aurelien Froissart
Pašnekovė sako jau anksčiau žinojusi A. Froissartą iš socialinių tinklų, mat ten jis kelia savo pasirodymų iš įvairiausių vietų vaizdo įrašus ir turi tūkstančius sekėjų.
„Man labai patiko A. Froissarto moto, kad klasikine muzika reikia dalintis visur. Iš tiesų visada svajojau išdrįsti pagroti viešojoje vietoje, o tąkart buvo pirmas bandymas. Auditorija prašė biso, tai pakartojome. Buvo nerealus jausmas sugroti, matyti atgalinį ryšį. Stengiausi gyventi kiekviena kūrinio nata, mėgautis akimirka ir man tame yra didelis grožis.
Aišku, labai sudėtinga susigroti iš pirmo karto. (...) Bet, sakoma, geriausi dalykai vyksta netikėtai – ir žmonėms buvo netikėta, ir man pačiai buvo netikėta. Ilgai mokomės ir ateina laikas, kai nori kuo daugiau tuo dalintis su visais. Norėčiau daugiau groti viešai, dalintis ir socialiniuose tinkluose“, – pažymi smuikininkė.
Pastarąjį savo norą Ugnė Liepa po truputį įgyvendina – pati kelia muzikinius vaizdo įrašus į socialinį tinklą „TikTok“. Nors anksčiau turėjo apie tūkstantį sekėjų, A. Froissarui parodžius judviejų pasirodymą, lietuvės muzikavimu susidomėjusiųjų skaičius išaugo tūkstančiais. Šiuo metu ji turi apie 86 tūkst. sekėjų.
„Nesitikėjau, kad taip gali nutikti“, – sako Ugnė Liepa ir priduria, kad internetinėje erdvėje užklupusio dėmesio nesureikšmina, bet vertina tai kaip galimybę populiarinti klasikinę muziką.
„Man labai pasisekė, kad tėvai mane pažindino su klasikine, kokybiška muzika nuo jauno amžiaus. Yra žmonių, kurie neturėjo to, o galbūt turėjo neigiamų patirčių su klasikine muzika. Vis tik klasikinė muzika yra gana retai klausoma, norėčiau, kad ji taptų populiaresnė.
Galbūt yra žmonių, kurie norėtų mokytis, bet neturi tokios galimybės, tai norėčiau priartinti prie jų klasikinę muziką, skatinti muzikalumą, skatinti ieškoti savęs, eksperimentuoti. Manau, per muziką galima daug ir apie save suprasti“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Smuikininkė pabrėžia – jai labai pasisekė, kad tėvai ne tik įžvelgė jos talentą, bet ir palaikė visus profesinius pasirinkimus.
„Tėvų indėlis didžiulis. Už tą supratingumą ir palaikymą esu jiems labai dėkinga“, – sako smuikininkė.
Brangina ryšį su Lietuva
Kol kas Ugnė Liepa toli į ateitį nemąsto – nori baigti bakalauro studijas, po to veikiausiai studijuoti magistrantūrą. Ar į Lietuvą grįžtų gyventi visam laikui, nežino, bet patikina – su gimtąja šalimi ryšį turėti nori ir neabejoja, kad jis nenutrūks.
Norėtų grįžti ir į didžiausias Lietuvos koncertų sales, kur jau grojo su žymiausiais šalies orkestrais: nuo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro iki Lietuvos kamerinio orkestro ar Šv. Kristoforo orkestro.
„Gyvendama Londone jaučiu, kad labai ilgiuosi Lietuvos ir norisi jai grąžinti duoklę, nes esu dėkinga už savo išugdymą visiems pedagogams, profesoriams. Tikrai pasiilgstu Lietuvos, čia savas kraštas ir man jame labai gera. Žmonės yra labiau savi ir draugiški, čia įprasta kultūra“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Ugnė Liepa pabrėžia, kad kada nors norėtų savo sukauptą patirtį parvežti į gimtinę. Ją įkvepia ir kitų iš užsienio grįžusių muzikantų pavyzdžiai.
„Lietuvoje gana žinoma yra rusiška mokykla, o dabar sugrįžta nemažai žmonių, kurie yra profesoriai ir dirba labiau su vakarietiška mokykla, su geriausiais pasaulio atlikėjais. Pavyzdžiui, Rūta Lipinaitytė, Dalia Kuznecovaitė – jos yra grįžusios ir tai mane įkvepia“, – sako smuikininkė.
Jos nuomone, muzikantų padėtis Lietuvoje po truputį gerėja. Be to, kaip sako Ugnė Liepa, lengva šioje profesijoje nebūna niekur, visur lydi milžiniška konkurencija.
„Tikiu, kad kuo daugiau žmonių atvažiuos atgal grąžinti, pasidalinti savo žiniomis, tuo viskas eis geryn“, – šypsosi pašnekovė.
O kol pati baigs studijas ir nuspręs, kurioje šalyje įsitvirtinti, smuikininkė žada gimtinės nepamiršti ir garsinti jos vardą.
„Esu grojusi porą lietuvių autorių kūrinių ir gavau komplimentų iš profesūros, kad labai patiko. Norėčiau groti daugiau, nes turim labai gerų kompozicijų, bet jaučiuosi šiek tiek atitolusi nuo Lietuvos kultūrinio gyvenimo. Norėtųsi į jį po truputį grįžti“, – sako Ugnė Liepa.
