Jau beveik dešimtmetį Vietname gyvenantis lietuvis Karolis Taukinaitis čia vaikus moko anglų kalbos, keliauja ir net žaidžia krepšinį. „Kas turit progą – tikrai į Aziją važiuokit, lietuviams čia lengva darbą gauti, visada galima mokyti. Tik, aišku, yra vienas iššūkis – kultūra čia visai kitokia“, – pasakoja jis.
Saigono mieste su vietnamiete žmona ir penkerių metų dukrele gyvenantis Karolis teigia, jog per septynerius metus tolimoje šalyje jis sugebėjo čia įleisti šaknis.
Anglų kalba atvėrė pasaulį
Baigęs mokyklą Karolis pasirinko studijuoti anglų filologiją tada Vilniaus pedagoginiame universitete, o po studijų nusprendė įgytas žinias gilinti praktikoje, todėl išvyko į Didžiąją Britaniją. Jis pasidalijo, jog sprendimą palikti Lietuvą priėmė dėl dviejų priežasčių – įgimto smalsumo ir geresnio gyvenimo siekio.
„Aš sekiau, kas vyksta pasaulyje, ir tiesiog išvykau ten, kur tuo metu buvo geriau. Tačiau anglų kalba man atvėrė ne tik karjeros galimybes, bet ir žinias, keliones, ir pasaulį – kaip tas raktas nuo skrynios. Mano atveju anglų kalba tapo tarsi tramplynu“, – pasakoja lietuvis.
Londone K. Taukinaitis praleido penkerius metus. Ten jis sutiko ir savo žmoną.
„Susituokę pagyvenome Anglijos sostinėje, tačiau norėjosi permainų. Tad, susikrovę daiktus, be jokių konkrečių planų persikėlėme į Vietnamą, iš kurio kilusi žmona“, – prisiminimais dalijasi pašnekovas.
Svetima kultūra neišgąsdino
„Vietnamas yra išprotėjęs, čia tokia betvarkė kartais. Žmonės, kurie atvažiuoja, stebisi, kaip čia mes gyvenam. O gyventi tai gyvenam kaip ir visi – atsikeli ryte, pramerki akis, paukščiukai čiulba. Gerai, čia gal ne paukščiukai čiulba, čia motoroleriai čiulba ryte“, – juokiasi Karolis.
Jis pažymi, kad dar prieš atvykdamas žinojo, jog bus prie ko pratintis ir pirmi metai tikrai nebus lengvi, todėl dar Londone K. Taukinaitis pradėjo mokytis vietnamiečių kalbos, buvo pasiruošęs klausyti vietinių, priimti jų pastabas.
„Nuspręsti, kokia yra šalis, tik iš kažkokių nuogirdų nei galima, nei įmanoma. Reikia pagyventi ir pagyventi ilgai. Galiausiai reikia susitaikyti ir su tuo, kad tiek stipriai kitokioje kultūroje vis viena išsiskirsi, tą aš jau priėmiau. Net ir po septynerių metų aš vis dar kartais jaučiuosi, kad nieko čia nesuprantu, nes, kaip sako, kuo daugiau į mišką, tuo daugiau medžių.
Turite suprasti – pasaulyje yra dvi mąstymo kryptys: yra rytietiško mąstymo kryptis ir yra vakarietiško mąstymo kryptis. Jos kaip atsvaros viena kitai. Tai europietiškumas, iki šiol turiu lietuviškumo, jis niekur ir nedings. Tai tikrai neturėtų stabdyti“, – aiškina pašnekovas.
Žavisi vietnamiečių verslumu
K. Taukinaitis pasakoja, kad ne veltui pusiasalis, kuriame yra Vietnamas, vadinamas Indokinija, mat dvasiniame žmonių gyvenime čia figūruoja Indijos įtaka, o komerciniame – Kinijos.
„Čia yra tauta, kurią reikia apsibrėžti žemėlapyje su flomasteriu, užsidėti šauktuką. Kiek aš pats iš jų visko išmokau, kaip jie drąsiai į viską žiūri, kaip jie viską greitai daro, aš nesuspėju su jais. Jie tik sumąstė ir iš karto veikia, visiškai be apskaičiavimo. Lietuviai ar vokiečiai turi apmąstyti kokias išeitis ar pasekmes, pasiruošti planą B, o čia tokių dalykų nėra. Tik gavo kiek pinigų ir iš karto suka verslą.
Vietname yra taip – tu išsikepei blynų, blynai skanūs, blyną suvyniojai, dedi į lėkštę, gatvėje pasidedi kelias kėdes, dar šalia kokių gėrimų ir padarai savo mažą restoranėlį. Per kelias valandas jau pardavinėji savo blynus“, – pasakoja lietuvis.
Pasak jo, Vietname visas gyvenimas vyksta gatvėje – kiekvienos durys atviros ir už visų kas nors parduodama. Viskas yra neformalu ir paprasta.
„Darbo kultūra čia tokia, nes tikrai daug labai neturtingų žmonių, todėl visi daro, ką tik įmanoma, kad daugiau pinigėlių užsidirbtų. Dažniausiai dėl to visi vieni kitus maitina, pasuki į kairę, pasuki į dešinę – visur prikrauta vaisių, visur mėsos, visur viščiukai. Ir oranžiniai, ir rudi, ir mirkyti, ir prikimšti ryžių. O ir tų pačių ryžių – penkiasdešimt rūšių“, – pasakoja Karolis.
Tačiau pašnekovas siūlo neapsigauti – tai, kad gatvėse daug veiksmo, nereiškia, kad aplink daug nešvaros ir netvarkos. „Atvirkščiai, – teigia Karolis. – Vietnamas labai rafinuotas. Jei palygintumėte, kaip maistas patiekiamas Vietname ir kaip, pavyzdžiui, Filipinuose, suprastumėte, kad prezentacija čia labai svarbi.“
Geras oras ir geras maistas – viskas, ko reikia
Karolis pasakoja, kad viena iš priežasčių, kodėl jis džiaugiasi pasirinkęs gyventi Vietname – nuolatinė šiluma. „Geras oras nekainuoja absoliučiai nieko, tačiau gali visiškai pakeisti gyvenimo būdą“, – tikina jis.
Nors tenka susidurti ir su didesnėmis liūtimis, pašnekovas teigia prie to pats, kaip ir likę Saigono gyventojai, jau pripratęs.
„Čia, Vietnamo pietuose, pusę metų tiktai karšta, o kitą pusę metų karšta ir lyja. Tiksliau, kartais trupučiuką palyja, o kartais liūtys nušluoja pusę miesto ar užtvindo žmonių namus. Bet čia tai visiškai normalu – žmonės susitvarko ir gyvena toliau.
Mes gyvename džiunglėse, visi tai supranta. Dėl to čia dar ir labai geras, sveikas maistas – auga viskas beprotiškai. Tiek vaisiai ir daržovės, tiek mėsa ir žuvis – viskas labai šviežia. Tai yra dar viena priežastis, kodėl sunku grįžti su vaikeliu į Lietuvą: vaikui visi šie vitaminai labai naudingi, ypač kai jis dar mažas“, – atskleidžia tautietis.
Moko ir mokosi kalbų
K. Taukinaitis nuo pat atvykimo į Vietnamą pragyvenimui užsidirba mokydamas vaikus anglų kalbos. Nors Lietuvoje jis nėra dirbęs mokytoju, teigia nujaučiantis, kad darbas tėvynėje būtų žymiai sunkesnis, o atlyginimas – perpus mažesnis.
„Mokykla – visuomenės atspindys, – tikina pašnekovas, – o čia yra labai tradicinė visuomenė, ji yra taip struktūruota, kad visi kam nors paklustų. Apskritai Azija yra kolektyvinio mąstymo vieta, kurioje kiekvienas kaip sraigtelis turi savo vietą. Net aš per septynerius metus čia išmokau klausytis.
Todėl ir mokyklose čia vaikai elgiasi daug paklusniau, nėra jokio nemandagumo. Vaikai vis dar atsistoja, kai įeini į klasę. Daug daugiau pagarbos mokytojui“, – dalijasi lietuvis.
Vis dėlto jis pažymi, kad tai – tiesiog kitoks vaikų požiūris į taisykles, kitokio tėvų auklėjimo rezultatas. Mokęs vaikų iš daugelio skirtingų kultūrų, Karolis teigia nematantis kertinių skirtumų tarp pačių vaikų būdo – „visi vaikai piešia, visi turi įsivaizduojamų draugų, visi kuria istorijas, visi mėgsta žaisti“.
Anglų kalbos mokytojo darbas – tik viena iš su kalbomis susijusių K. Taukinaičio veiklų. Jis teigia niekada nenorėjęs būti tik anglų kalbos mokytoju, todėl nuo pat atvykimo į Vietnamą savarankiškai domėjęsis visomis Indokinijos kalbomis – vietnamiečių kalbą jau yra pramokęs visai gerai, tad planuoja kurti žodynus, skirtus sparčiau mokytis šios kalbos.
„Yra daug žmonių, kurie mokosi vietnamiečių kalbos, bet ji yra labai sunki ir dažnas nežino, nuo ko pradėti, mokomosios medžiagos trūkumas yra didžiulis. Tad planas chuliganas dabar toks ir būtų – dar geriau išstudijavus vietnamiečių kalbą parašyti čia kelias knygas“, – tikslais dalijasi Karolis.
Ateities perspektyvose – turinio apie Vietnamą kūrimas
Paklaustas, ar planuoja grįžti į Lietuvą, pašnekovas tikina, jog grįžti tikrai ketina, tačiau tik trumpam: dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje nesilankė jau kurį laiką, tad norėtų dukrai parodyti tėvynę, o dukrą parodyti močiutei.
Karolis taip pat džiaugiasi, kad Vietnamas jam suteikė galimybę gyventi gyvenimą, apie kurį jis svajojo dar vaikystėje, suteikė daug pasitikėjimo savimi ir labai daug galimybių, tad kol kas šalies palikti jis neketina.
„Man gyventi čia yra tiesiog labai paprasta“, – atskleidžia lietuvis.
Jau dabar socialinėse medijose nemažai turiniu apie Vietnamo kultūrą ir maistą besidalijantis K. Taukinaitis neslepia planuojantis pradėti kurti vaizdo tinklaraštį.
„Aš noriu pasakoti apie Vietnamą – ir iš turistinės pusės, ir gal net iš lingvistinės, būtų, manau, visai įdomus mišinys. O galutinis siekis būtų tapti tokiu savotišku Vietnamo ambasadoriumi.
Taip pat noriu skleisti žinią jaunimui, kad reikia važiuoti pamatyti pasaulio. Visi mes esame keliautojai – visi esame atėję iš Afrikos. Paskui galima grįžti atgal, bet tikrai Lietuva nėra vienintelė pasaulio šalis ir ją galima mylėti visur. Ji visąlaik bus tavo širdy, tu visą laiką būsi jos dalis“, – aiškina Karolis.
