Kristiną Kirnienę lietuvišką restoraną Norvegijoje, Bergene, atidaryti paskatino pomėgis gaminti maistą. Seniausioje miesto gatvėje trečius metus gyvuojanti lietuvišką skonį siūlanti vieta jau aprašyta ir didžiausiame už Oslo ribų šalies laikraštyje. Lietuvė tikina, kad pasimėgauti cepelinais ar kitais patiekalais čia užsuka ne tik Norvegijoje gyvenantys tautiečiai, bet ir vietiniai gyventojai bei turistai.
Šis pasakojimas yra LRT.lt straipsnių ciklo „Lietuviškas skonis“, kuris supažindina su lietuviškais restoranais įvairiuose pasaulio kampeliuose, dalis.
Kristinos istorija Norvegijoje prasidėjo prieš 7-erius metus. Kaip pati sako, tuo gyvenimo etapu reikėjo pokyčių, o draugė kaip tik pakvietė atvykti. „Pabėgau nuo nelaimingos meilės. Planavau porai metų, bet įsimylėjau Bergeną ir likau“, – pasakoja lietuvė.
Palikusi vadovės pareigas, Norvegijoje Kristina dirbo kambarine. Nors šis darbas garantavo stabilų atlyginimą, atostogas ir komfortą, pašnekovė sako jutusi atsakomybės, nuotykių ir laisvės trūkumą, negalėjo savęs realizuoti. Visada mėgusios gaminti Kristinos galvoje galiausiai ėmė suktis mintys apie lietuviškos virtuvės restoraną.
„Gyvenau su dukra, o tiek maisto, kiek man norėjosi gaminti, ji niekada nebūtų viena pajėgusi suvalgyti. Sūnus atvyksta retai, tai teko atidaryti restoraną ir dabar visada yra valgančiųjų“, – juokiasi pašnekovė.
Lietuvė džiaugiasi, kad sumanymą artimieji palaikė, o ji pati nejautė baimės imtis nuosavo verslo. Tiesa, pripažįsta, jog drąsos nepritrūko veikiausiai dėl to, kad nelabai įsivaizdavo, ką reiškia turėti savo restoraną.
„Po dukros frazės „Mama, žinai, į valymus visada galėsi grįžti“ supratau, kad tikrai nieko neprarandu, išskyrus pinigus, bet pinigų visada galima ir vėl uždirbti. Jei būčiau tam nesiryžusi, žinau, kad visą gyvenimą sau priekaištaučiau“, – mintimis dalijasi restorano įkūrėja.
Maistas – lyg svečiuose pas babą
Lietuvės restoranas „2x2“ pačioje seniausioje Bergeno gatvėje netoli geležinkelio stoties duris atvėrė 2017 metų gruodį. Kristina sako, jog ieškojo nedidelės erdvės, kurioje galėtų pati ir gaminti maistą, ir aptarnauti svečius, o radusi dabartines patalpas iškart suprato – jos tinka tobulai.
Pašnekovė norėjo jaukaus interjero, kad į restoraną užsukę lankytojai pasijustų tarsi svečiuose pas lietuvę. Juk ir jos maistas, kaip pati apibūdina, lyg pas babą. Paprastumo žinutę, anot Kristinos, perteikia ir pasirinktas pavadinimas.
„Reikšmė paprasta – mes sakome „paprasta kaip dukart du“, taigi, restoranas irgi yra paprastas kaip 2x2. Paprastas maistas ir paprasta aplinka“, – aiškina restorano savininkė.
Kristina pasakoja, kad jai svarbu užtikrinti maisto kokybę ir skonį, todėl meniu paprastas ir ne per daug platus. Taip, anot jos, turimi produktai neužsilieka ir galima užtikrinti maisto šviežumą. Valgiaraščio pažiba – cepelinai. Būtent jų dažniausiai pageidauja restorane besilankantys lietuviai.
Taip pat meniu galima rasti „Žemaičių“ blynų su mėsa ar daržovėmis, balandėlių, karbonadų su grybų padažu, „Močiutės“ kotletukų su bulvių koše ir burokėliais. Žinoma, lankytojų laukia ir šaltibarščiai, silkės, kepta duona, lietuviškas alus ir lietuviškas vaisių vynas.
„Negaliu nepaminėti, jog turime vieną koldūnų fėją! Jos koldūnai fantastiški, jų galima užsisakyti su bet kuriuo iš 9 įdarų. Kepti koldūnai su braškėmis arba su obuoliais – vienas iš populiariausių mūsų desertų. Derėtų nepamiršti ir blynelių su varške.
Vėdarai, kugeliai, kibinai ar kiti įmantresni lietuviški patiekalai gaminami tam tikromis dienomis arba pagal užsakymą“, – pristato Kristina.
Pašnekovė sako, kad ir daugelis darbuotojų – lietuviai, taigi, užsukę tautiečiai gali pasišnekučiuoti gimtąja kalba. Ir nors lietuvės restorano pagrindiniai svečiai yra būtent Norvegijoje gyvenantys tautiečiai, Kristina patikina, jog turistus traukiančiame Bergeno mieste jos restoraną atranda ir atvykėliai iš įvairių šalių.
„Pavyzdžiui, viena tinklaraštininkė iš Korėjos aprašė mūsų maistą ir restoraną. Dabar svečiams iš Korėjos atvykus į Bergeną esame privaloma aplankyti vieta. Jiems labai patinka mūsų lietuviškas karbonadas“, – džiaugiasi restorano įkūrėja.
Ilgai lauktas maisto kritikės vizitas
Kristina sako, kad paragauti lietuviško maisto jau užsuka ir vietiniai gyventojai. Tiesa, jų pritraukti pavyko ne iš karto. Anot lietuvės, norvegai gana konservatyvūs, todėl, norint sulaukti jų dėmesio, pirmiausia reikėjo sulaukti maisto kritiko apsilankymo, kad jis aprašytų restoraną viename iš Norvegijos dienraščių.
Kristina džiaugiasi, kad restorano vertinti užsukusios viešnios ji neatpažino ir nejautė įtampos nei bendraudama, nei aptarnaudama.
„Mes maisto kritikės pasirodymo laukėme dvejus metus. Gavome labai nemenką įvertinimą – 5 iš 6 balų. Man labai patiko jos parašytas straipsnis. Pirmosios to straipsnio eilutės užsimena, jog lankytis mano restorane yra taip jauku, lyg laiką leistum pas savo naujai atrastą tetą iš Lietuvos.
Perskaičiusi tokį įvertinimą supratau, jog man pavyko įgyvendinti savo viziją“, – apie kritikės iš „Bergens Tidende“ laikraščio apsilankymą pasakoja Kristina.
Lietuviško restorano įkūrėja sako, kad iš pradžių siūlė žemesnes kainas, tačiau galiausiai teko prisitaikyti prie norvegiškų standartų. Jos teigimu, vietos, siūlančios nebrangius pietus, daug dėmesio nesulaukia. Kad ir kaip keistai skambėtų, anot Kristinos, vietiniai ėmė labiau domėtis restoranu, kai maistas pabrango.
„Norėdami išgyventi, buvome priversti pakelti kainas iki tokių, kurios jau panašesnės į kitų Norvegijos restoranų kainas. Dauguma žino, kiek kainuoja darbo jėga šitoje šalyje, todėl žemos kainos neretai reiškia kitur kertamus kampus, kas, kalbant apie maistą, skamba visai nepatraukliai“, – sako ji.
Kristina patikina, jog lietuviškas restoranas išsikovojo vietą Bergene ir nors nesiūlo įmantrių patiekalų, yra mėgstamas ir pakankamai madingas. „Turbūt didžiausias mano pasiekimas yra tai, kad visų restoranų virtuvės šefai Bergene, jei dar nėra buvę pas mus pavalgyti, tai tikrai žino apie mūsų egzistavimą“, – džiaugiasi pašnekovė.
Norvegijoje į restoranų verslą įsisukusi Kristina sako, kad kol kas apie grįžimą į Lietuvą negalvoja, tačiau neatmeta, jog gyvenimas gali pasisukti kita linkme. „Mano dukra išvis apsėsta Korėjos – ten prasimokė jau vienus vidurinės metus ir nori ten studijuoti. Taip kad niekada nežinai, kaip ir kas gali pasikeisti“, – teigia lietuvė.
