Istorijos

2020.03.15 15:11

Atvyko pamatyti mylimojo gimtinės, bet gyvena jau 5-erius metus: lietuvė papasakojo apie taivaniečių tradicijas

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.03.15 15:11

Aušra Andriuškaitė į Taivaną atvyko prieš 5-erius metus susipažinti su Japonijoje sutikto mylimojo gimtine. Tačiau viešnagė užsitęsė ir lietuvė čia pasiliko. Dabar moteris augina pustrečių dukrą, prisideda prie šeimos verslo, o laisvu metu mėgaujasi havajietiškais šokiais. „Man asmeniškai svarbiausia, kad aš su vyru sutarčiau, nesvarbu, kur būtume“, – portalui LRT.lt sako pašnekovė.

Iki atvykdama į Taivaną Aušra spėjo pagyventi bent septyniose šalyse. Paklausta, kiek laiko jau gyvena užsienyje, susimąsto. Skaičiuoja, kad su trumpais sugrįžimais į Lietuvą svetur jau bus prabėgę apie 11 metų.

„Mane labai traukė kelionės, negalėjau nusėdėti vienoje vietoje. Man patiko keliauti ir jau studijų metais norėjau išvažiuoti“, – prisimena pašnekovė. Būtent keliaudama moteris susipažino ir su mylimuoju taivaniečiu.

„Kai susipažinome, apie Taivaną beveik nieko nežinojau. Iš pradžių atvažiavau tik pasižiūrėti, bet natūraliai susiklostė, kad pasilikau. Nebuvo taip, kad planavau. Tiesiog santykiai tapo rimti“, – pasakoja lietuvė.

Kaip teigia Aušra, jos pasirinkimas apsigyventi tokioje tolimoje šalyje artimųjų per daug nenustebino. Sako, tėvai jau buvo apsipratę su jos kelionėmis: „Jiems viskas gerai, kas man gerai. Čia mano sprendimas, jie mane laimina. Jiems labai patinka tiek mano vyras, tiek jo šeima.“

Tiesa, su gyvenimo partneriu jiedu nėra oficialiai susituokę, tačiau surengė šventinę vakarienę ir fotosesiją. Pasak lietuvės, pagal taivaniečių tradicijas įprasta, kad jaunoji suknelę persirengtų kelis kartus, o viena iš suknelių turi būti raudona, nes ji laikoma sėkmės spalva. Ateityje pora žada surengti ir oficialią ceremoniją.

„Dar reikia išsirinkti datą vestuvėms, sukviesime svečius iš Lietuvos, Taivano ir kitų šalių – daug pasiruošimo, vyras nori, kad viskas labai gerai būtų. Pačios vestuvės čia dažniausiai – šventiniai pietūs ar vakarienė prie apvalių stalų.

Parodomas filmukas iš jaunųjų nuotraukų nuo vaikystės, kaip susipažino. Vėliau visi išsiskirsto, nėra jokių šokių ar žaidimų. Svečiai būna ne tik giminės ar draugai, dažnai ir verslo partneriai kviečiami. Taip siekiama parodyti, kad jie yra svarbūs ne tik kaip partneriai, bet tarsi ir draugai, norima užmegzti artimesnius ryšius“, – tikina pašnekovė.

Taivane Aušra prisideda prie vyro šeimos verslo ir augina pustrečių metų dukrą Gabiją. Lietuviško vardo idėją, anot pašnekovės, pasiūlė net ne ji, o mylimasis.

„Ji turi kinišką pasą ir kinišką vardą. O tą vardą išrinko tėvai. Yra atskira tradicija, kaip išrinkti vardą. Einama į šventyklą, ten yra šventikas ir jis pagal vaiko gimimo dieną išrenka vardą, kad jis atitiktų tam tikrą brūkšnelių skaičių, kai rašai kiniškai. Tai svarbu, kad vardas neštų sėkmę,“ – apie tradicijas pasakoja Aušra.

Laisvalaikiu moteris šoka havajietišką šokį „Hula“. Sako lankiusi užsiėmimus pas mokytoją, jau ir pati pradeda vesti pamokas: „Kai buvau Havajuose, mane sužavėjo klimatas, gamta ir havajietiška muzika.Tokia atpalaiduojanti ir svajinga, judesiai plastiški. Šoki ir susiharmonizuoji.“

Apsiprato nesunkiai

Pasak lietuvės, gyventi Taivane jai patinka, o ir apsiprasti sunku nebuvo – kylančius klausimus ar nesklandumus pašnekovei padėdavo išspręsti vyras, be to, kaip pati sako, ji imli įvairioms kultūroms.

„Taivane labai didelis pasirinkimas valgyti ne namie ir maistas nėra brangus. Čia dirba ir dieniniai, ir naktiniai turgūs. Jie labai svarbus reiškinys. Naktiniai turgūs atsidaro apie 18 val. ir veikia iki vidurnakčio, savaitgaliais – ilgiau.

Daug stendų su maistu, galima tiek išsinešti, tiek valgyti vietoje ir pabendrauti. Vakarienę galima pavalgyti už porą eurų. Aš gyvenu Taipėjuje, sostinėje, tai čia yra restoranų, dirbančių visą parą“, – sako pašnekovė.

Ji pasakoja, kad pati valgo įvairų maistą, gamina ir lietuviškus patiekalus, pavyzdžiui, šaltibarščius. Tiesa, iš esamų produktų ne visada įmanoma išgauti lietuvišką skonį. Pašnekovė labiausiai pasiilgsta varškės apkepo. „Deja, tokios varškės, kokia yra lietuviška, čia nerasi“, – teigia Aušra.

Lietuvė atkreipia dėmesį, kad tarp taivaniečių ir lietuvių virtuvės galima rasti panašumų. Jos mylimasis esą ypač susižavėjo lietuviškais balandėliais: „Jam buvo didelis atradimas, nes balandėlių yra ir Taivane. Irgi vyniojama į kopūstų lapus, įdaras – tik mėsa, be ryžių. Balandėlių vyras pirmą kartą paragavo Lietuvoje ir jam labiau patiko už jų balandėlius.“

Kaip pagrindinį gyvenimo Taivane privalumą lietuvė išskiria kojų masažą, kuris šioje šalyje nepaprastai populiarus. Salonai čia dirba visą parą, todėl galima užsukti atsipalaiduoti po darbų ar vidury nakties, jei nesimiega. O paklausta, kas labiausiai stebino pradėjus gyventi Taivane, pašnekovė įvardija šiukšlių išvežimo tvarką.

„Šiukšles turime išsinešti patys, o šiukšlių mašina atvažiuoja grodama klasikinę muziką. Belaukdami žmonės gali pabendrauti“, – kasdienybės akcentais dalijasi Aušra.

Pasak lietuvės, tiek bendraudama su vyru, tiek su kitais taivaniečiais, ilgainiui pastebėjo, kad jie nemoka griežtai pasakyti „ne“. „Pasakyti tiesiai yra labai nemandagu ir grubu, neišsilavinimo požymis.

Pavyzdžiui, kai namie ką nors pagaminu ir būna nelabai skanu, jis pasako „ačiū“, gali pasakyti, kad nelabai patiko ar kad mėgsta stipresnį skonį. Ir mano vyrui keista, kad aš tiesiai šviesiai pasakau, kaip jaučiuosi.“

Pašnekovė pažymi, kad taivaniečiai labai gerbia šeimą, vyresnius jos narius. „Jei einame valgyti su šeima, tai tėvai išrenka, kur ir ką jie nori valgyti. Restorane taip pat laukiama, kol jie pirmi išsirinks vietas, kur sėdės. Taivaniečių tradicijoje maistas labai svarbus – visada paklaus, ar jau pavalgę esam.

Pas mus (Lietuvoje – aut. past.) maisto užsisakome kiekvienas asmeniškai sau, o čia bendras stalas su daug patiekalų ir kiekvienas įsideda tiek, kiek nori. Per kinų Naujuosius metus visa giminė suvažiuoja kartu švęsti, labai graži tradicija“, – pasakoja Aušra.

Moterį žavi ir taivaniečių nepriklausomybės siekis, primenantis Lietuvos patirtį. O Aušros vyrą labai įkvepia Lietuvos istorija. Pašnekovė juokiasi, kad dabar jos vyras apie Lietuvą visiems pasakoja dažniau nei ji.

„Jis atlieka ambasadoriaus funkciją. Kai su kuo nors susipažįstam arba kai jis mane kam nors pristato ir žmonės klausia, iš kur aš esu ir kur ta Lietuva, tai jis visiems pasakoja.

Visų pirma jam įspūdį padarė mūsų šalies istorija – kad tokia maža šalis rado, kaip pasipriešinti Sovietų Sąjungai, ir kad mes išsikovojome nepriklausomybę. Jis tikisi, kad Taivanas galėtų sekti mūsų pavyzdžiu ir išsivaduoti nuo Kinijos“, – dėsto lietuvė.

Aušra su šeima reguliariai lankosi ir Lietuvoje. Lankosi tiek gimtuosiuose Telšiuose, tiek kituose šalies miestuose. Nors kol kas palikti Taivano neketina, neatmeta ir galimybės kada nors grįžti į tėvynę:

„Mano vyrui Lietuvoje patiko gamta ir besiganančios karvės laukuose. Labiausiai jį sužavėjo erdvė. Daug erdvės, žalumos ir gaivesnis oras. Sakė, kad, jei kada kraustysimės, tai galim gyventi Telšiuose, jie jam labai patiko.“