JAV šį šeštadienį ruošiantis minėti 250-ąsias Nepriklausomybės metines, šalį skaldo aštrūs nesutarimai dėl Donaldo Trumpo valdymo. Atsiminimais apie Amerikos praeitį ir mintimis apie dabartį su LRT dalijasi Amerikos lietuvė, niujorkietė dokumentinių filmų kūrėja Marytė Kavaliauskas.
M. Kavaliauskas istorija ir Amerikos istorija. Ji gimė Kaune, o vaikystėje išgyveno kelionę į Ameriką pabėgėlių laivu iš padalytos Europos. Visa tai buvo seniai ir lietuvių kalbą ji sako kiek primiršusi.
„Aš dabar nebemoku gerai (juokiasi). Labai blogai. Prieš tai geriau kalbėjau. Su tėvais namuose kalbėjom lietuviškai“, – sako JAV lietuvė.
Jos tėvai, radę darbus Bostone, taip niekada ir nepasijuto amerikiečiais.
„Nenorėjo. Ir gyveno su senomis istorijomis. Visą laiką išgyveno. Man tas netiko. Aš norėjau ten ir ten, ir ten“, – prisipažįsta M. Kavaliauskas.
Ten – į Niujorką, į kino pasaulį. Kitas amerikietiškos istorijos puslapis – iš imigrantų šeimos į amerikietišką svajonę. Iš pradžių filmų aikštelėse ji dirbo kaip garso specialistė.
„Tada pagaliau aš norėjau režisiere pati pasidaryti ir savo filmus kurti“, – sako JAV lietuvė.
Vienas jos sukurtų filmų yra apie garsų tapytoją Davidą Hockney. Dokumentiką pašnekovė kuria iki šiol – ką tik baigė filmą, dešimtmetį filmavo tarp Niujorko ir Afrikos.
Per savo buto Manhatane langus ji matė, kaip keičiasi Amerika. Butas – netoli Pasaulio prekybos centro. Rugsėjo 11-osios rytą ji buvo namie, kai namas ir aplinkinės gatvės paskendo atakos dulkėse.
„Tų dulkių buvo visur keletą mėnesių, neturėjome elektros“, – prisimena pašnekovė.
Kitas, ko gero, reikšmingiausias šio amžiaus Amerikos istorijos įvykis prie pat jos – Donaldo Trumpo išrinkimas. Niujorkietė buvo su D. Trumpu susidūrusi.
„Jis buvo viename filme. Mes filmavome tokį nepriklausomą filmą, ir jis buvo gatvėje, vaikščiojo tame rajone, kur filmavome“, – pasakoja JAV lietuvė.
Kai D. Trumpas savo Manhatano dangoraižyje pradėjo pirmąją prezidento kampaniją, ji rimtai to nepriėmė.
„Ne, visi manėme, kad čia juokas. Už tai gavo tą prezidentaciją, kad žmonės jį žinojo iš televizijos“, – mintimis dalijasi M. Kavaliauskas.
Poniai Marytei, stebinčiai kitą Amerikos istorijos momentą – 250 metų jubiliejų, šventė neatrodo šviesi.
„Nėra, kad 250 metų švenčiame. Ne, jis save, savo vaizdą nori ant pinigų uždėti“, – pabrėžia lietuvė.
Knygos jos Niujorko svetainėje išduoda, o ir pasak jos: „Mano siela yra lietuvių“, o jos pasaulis – Niujorkas, laukiantis naujų istorijos puslapių.
