Venesuelą sukrėtus dviem galingiems žemės drebėjimams, žuvusiųjų skaičius išaugo mažiausiai iki 235. Venesuelos lietuvis iš Karakaso Luisas Alvydas Rosalesas Statkus portalui LRT.lt pasakoja, kad žmonės labai susitelkę ir stengiasi padėti nukentėjusiesiems. Jis pats gyvena pietinėje, mažiau nukentėjusioje sostinės dalyje, bet ir čia stichija buvo stipriai juntama. „Buvo labai įspūdinga, baisu ir nemalonu“, – išgyvenimais dalijasi pašnekovas.
Prasidėjus drebėjimui Venesuelos centrinio universiteto profesorius L. A. Rosalesas Statkus buvo ką tik pasiekęs namus po to, kai nuvežė šešiolikmetę dukrą susitikti su draugais šiaurinėje Karakaso dalyje.
„Per patį drebėjimą dar buvau apačioje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Žmona buvo viršuje ir išbėgo į kiemą. Buvo labai įspūdinga, baisu ir nemalonu. Drebėjimas truko labai ilgai – daugiau nei minutę, kadangi susijungė du drebėjimai. Antrasis buvo dar stipresnis. (...) Išsigandęs lauki, kol viskas baigsis, galvoji, kad namas išlaikytų, bet vietoj to jauti, jog drebėjimas tik stiprėja. Galite įsivaizduoti, kaip tai buvo baisu. Dar esame susinervinę, nes kartas nuo karto būna pakartotiniai smūgiai. Ačiū Dievui, kad silpni, bet vis vien labai erzinantys“, – pasakoja jis.
Visgi labiausiai pašnekovas nerimavo dėl dukros, kuri buvo labiau nukentėjusioje miesto vietoje, 11-ame pastato aukšte.
„Ačiū Dievui, iškart po žemės drebėjimo iš pirmo karto pakėlė telefoną ir pasakė, kad viskas gerai, kad baigia su draugais skubiai nusileisti laiptine. Nuvažiavau jos pasiimti. Pakeliui, ypač artėjant prie šiaurinių rajonų, buvo vis daugiau griuvėsių, daug išsigandusių žmonių gatvėse, bet pavyko galų gale nuvažiuoti ir grįžti“, – sako Venesuelos lietuvis.
Ir šiandien kasdienybė šalyje iš dalies sustabdyta – prekybos centrai ir ugdymo įstaigos nedirba, kita nebūtina veikla taip pat sustabdyta. Anot L. A. Rosaleso Statkaus, tęsiasi tik komercinė veikla, susijusi su pagrindinėmis prekėmis: maistu, medicinos priemonėmis, benzinu.
„Vis dar esame laikotarpyje, kai dažnai jaučiami pakartotiniai smūgiai, bet iki šiol jie buvo silpni. Manoma, kad reikės laukti dar dvi ar tris dienas, kol praeis stipresnio smūgio tikimybė“, – sako pašnekovas.
Jis pažymi, kad Karakasas – didelis miestas, todėl ne visi rajonai nukentėjo vienodai. Pietinė miesto pusė, kur gyvena jis pats, atsilaikė gana gerai. Čia galima važinėti automobiliu, susitvarkyti būtiniausius reikalus. O štai šiaurinėje dalyje žala nepaprastai didelė.
„Ypač už kalnų, priemiesčiuose prie jūros, kur – baisi katastrofa. Tai daugiausia lėmė geologinės priežastys, nes tarp šių dviejų dalių skiriasi gruntas. Taip pat tuose rajonuose, atrodo, ir statybų kokybė prastesnė, bet sunku pasakyti. Ten sugriuvo labai daug pastatų, yra labai daug dingusių žmonių, o gelbėjimo tarnybos, rodos, nebepajėgia visko atlikti, todėl paprasti žmonės prisideda prie gelbėjimo darbų. Didžiausia skuba dabar – ištraukti iš po griuvėsių vis dar gyvus įstrigusius žmones“, – komentuoja Venesuelos lietuvis.
Pasak L. A. Rosaleso Statkaus, vietos gyventojai nelaimės akivaizdoje labai susitelkė. Daugiausia informacija dalijamasi per socialinius tinklus, taip pat žmonės telkiasi, kad maistu, vandeniu ir būtiniausiais daiktais pagelbėtų tiems, kurie liko be namų ar negali į juos grįžti.
„Įdomus faktas, kad valdžia dar Maduro laikais buvo uždraudusi socialinį tinklą „X“, tad jį buvo galima naudoti tik su VPN. Tačiau šiandien šį draudimą atšaukė, kad informacijos srautas vyktų sklandžiau“, – pasakoja jis.
Pašnekovas sako, kad smarkiai nukentėjo ir kai kurie į vakarus išsidėstę miestai. Vienas jų – Marakajus, nutolęs nuo Karakaso per 100 kilometrų. Šiame mieste gyvena apie 800 tūkstančių gyventojų.
„Ten padėtis dar nelabai aiški. Žinau iš pažįstamų, kad yra daug nukentėjusių pastatų, bet dar neaišku, ar yra sugriuvusių arba su struktūros pažeidimais. Apskritai, daugiausia kalbama apie šiaurinę Karakaso dalį ir ypač Karakaso priemiesčius už kalnų, prie jūros“, – teigia L. A. Rosalesas Statkus.
Venesuelos lietuvis prisimena, kad paskutinį kartą toks stiprus drebėjimas Venesueloje užfiksuotas 1997-aisiais. Tiesa, tada jis įvyko toli nuo Karakaso, rytinėje Venesuelos pusėje, todėl šalies sostinėje jautėsi nestipriai.
„Panašesnis į dabartinį įvyko 1967 metais, nors buvo truputį silpnesnis – tada mieste visiškai sugriuvo keli pastatai, kaip tik tose pačiose vietose, kaip ir dabar. O norint surasti panašaus intensyvumo, reikia sugrįžti iki 1900 m. Anais metais įvyko dar stipresnis nei dabartinis.
Karakase esame pripratę kartkartėmis patirti silpnus ir trumpus žemės drebėjimus, bet jie praeina be jokių pasekmių. Iš tikrųjų žemė Karakase nuolat truputį juda, bet daugumos tų judesių visai nesijaučia. Iki kol užeina toks galingas kaip užvakar“, – komentuoja pašnekovas.
LRT.lt primena, kad trečiadienio vakarą šiaurinėje Venesuelos dalyje mažiau nei minutės skirtumu įvyko žemės drebėjimai, kurių stiprumą JAV geologijos tarnyba įvertino 7,2 ir 7,5 balo. Galingi pakartotiniai smūgiai buvo juntami ir ketvirtadienį, o sveikatos apsaugos ministras Carlosas Alvarado pranešė, kad aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 235. Daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių buvo sužeisti.
Vienas gelbėtojas, norėjęs išlikti anonimu, naujienų agentūrai AFP sakė, kad sąlygos yra itin sudėtingos, trūksta apmokyto personalo ir susiduriama su dideliais techniniais ribojimais.
