Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo kulminacija – jo kūrybos paroda atidaryta Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje. Čiurlionio darbai Japonijoje eksponuojami pirmą kartą po trijų dešimtmečių. Šios parodos Tokijuje galėjo nebūti, Lietuvos vyriausybei praėjusių metų pabaigoje neužtikrinus jai finansavimo. Tai padaryta tik po visuomenės dėmesio.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas „Rex“ Tokijo publikai pristatomas pirmą kartą. Kaip ir dalis kitų darbų, parodoje, supažindinančioje su Čiurlionio kūryba. Čia eksponuojama 80 darbų, grafika, atvirlaiškiai, muzikiniai rankraščiai, bet gausiausiai – tapyba.
„Turėjome parodą Čiurlionio prieš 34-erius metus. Tai buvo apskritai Čiurlionio išvyka į užsienį po Lietuvos nepriklausomybės. Ir štai dabar mes turime dar vieną parodą, kuri naujai susieja mūsų dvi tautas“, – teigia Lietuvos ambasadorius Japonijoje Aurelijus Zykas.
Paroda Tokijo nacionaliniame Vakarų meno muziejuje bus eksponuojama iki birželio vidurio. Tai vienintelis nacionalinis muziejus Azijos regione, skirtas Vakarų menui. Muziejaus direktorius sako, kad lankytojai galės atrasti bendrystę tarp to, kaip į gamtą žvelgė Čiurlionis, ir kokią svarbą jai teikia japonai.
„Lankytojai su jo kūryba susipažins pirmą kartą, bet vos išvydę suvoks jo darbų prasmę. Manau, tai žiūrovai ir vertins labiausiai“, – svarsto Nacionalinio Vakarų meno muziejaus direktorius Masajuki Tanaka.
Siekdami atskleisti Čiurlioniui būdingą vizualinę kalbą, kuriai jis įkvėpimo sėmėsi iš liaudies pasakų, folkloro, Lietuvos gamtos, parodos autoriai pasirinko kūrinius, kurie primintų japonų tapybos ir ypač grafikos tradicijas.
„Labai dažnai jis tapo iš paukščio skrydžio ar nuo kalno, žiūrėdamas į slėnius. Ir šita estetika yra labai artima japoniškai estetikai. Galbūt dėl to japonams jis atrodo kaip savas menininkas“, – pastebi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Virginija Vitkienė.
„Kažkaip įsivaizduoju, kad per jį galima priartėti prie lietuvio sielos“, – sako Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionytė.
Pirmieji parodos lankytojai Čiurlionio kūrybą apibūdina kaip jautrią vaizduotės ir gamtos dermę, paliekančią įspūdį.
„Pirmą kartą matau jo kūrinius. Viskas taip spalvinga, gražu. Įspūdinga“, – sako lankytojas.
„Girdėjau apie jį anksčiau, mačiau šiek tiek kūrinių, bet žinoma, pamatyti jo kūrinius gyvai, – nepalyginama. Labai jautru. Ypač atkreipiau dėmesį į švelnias spalvas“, – antrina lankytoja.
Šios Čiurlionio parodos Tokijuje galėjo nebūti, Lietuvos vyriausybei praėjusių metų pabaigoje neužtikrinus jai finansavimo, tai padaryta tik po visuomenės dėmesio. Šiai parodai Lietuva skyrė 200 000 eurų.
„Labai džiaugiuosi, kad finansiniai nesklandumai buvo išspręsti ir netrukdė įvykti tokiam nuostabiam dalykui“, – tikina kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Čiurlionio kūrybos parodą lydės renginių ciklas Tokijuje, Kiote ir Kanadzavoje. Juo siekiama Čiurlionį pristatyti ir kaip kompozitorių.
Retas japonas, kuris nežino Lietuvos
Pasak LRT bendradarbio Japonijoje Andriaus Kleivos, muziejus, kuriame organizuojama paroda, yra vienas prestižiškiausių ir geriausiai žinomų muziejų ne tik Tokijuje, bet taip pat ir visoje Japonijoje.
„Mano pirmas įspūdis – daugybė susidomėjusių japonų žvilgsnių, kurie ne tik žiūrėjo į nuostabų, magišką Čiurlionio pasaulį, tačiau taip pat į istorijas, kurios buvo kartu pateiktos su šiais paveikslais. Kalbu ne tik apie paties Čiurlionio gyvenimą, bet taip pat apie Lietuvos istoriją. Iš tikrųjų mačiau daug susidomėjusių japonų akių, kurie skaitė Lietuvos istorijos kampelyje kiekvieną datą ir svarstė, kaip šitos datos susijusios su tuo, kas yra pažymėta Čiurlionio paveiksluose ir mūsų Lietuvos atmintyje“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakoja A. Kleiva.
LRT bendradarbio Japonijoje teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos žinomumas Japonijoje labai pasikeitė – Japonijoje apie Lietuvą vis daugiau yra žinoma.
„Retam japonui jau reikia pasakoti, kur ta Lietuva yra. Dažnas japonas klausia manęs, pavyzdžiui, apie tai, kokie yra lyčių lygybės klausimai Lietuvoje, kokie yra gamtiniai peizažai ir taip pat dažnas klausimas būna susijęs su kultūra. Todėl šita paroda yra labai reikšmingas būdas atsakyti į vis smalsesnių japonų klausimus apie Lietuvą ir jiems patiems tiesiog patirti tai, ką geriausio sugeba mūsų šalis“, – sako jis.
Anot A. Kleivos, vis dažniau išgirstama, kad šioje parodoje labai gerai yra papasakojama bendra istorija – nukeliami žmonės į tam tikrą kontekstą, kuris yra susijęs su šia paroda.
„Japonai eidami į parodas labai mėgsta skaityti. Dėl to ši paroda yra puikiai atspindinti šitą japonų ypatybę. (...) Labai džiaugiausi suvenyrinės krautuvėlės skirsniu, kuriame tikrai labai, kaip ir įprasta japonams, kruopščiai paruošta labai daug skirtingų dovanėlių – nuo saldainiukų su medumi iki Čiurlionio sausainukų“, – teigia pašnekovas.
