Į Lietuvą atskridęs ir Varėnos rajone nukritęs dronas, dar vienas protestas „Šalin rankas“, Seime įveiktas pirmas žingsnis dėl Kapčiamiesčio poligono, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.
Nukritęs dronas
Pirmadienio naktį Varėnos rajone ant Lavyso ežero nukrito ir sužudo dronas. Įvykio vietoje buvo renkamos nuolaužos, rastas vidaus degimo variklis. Naktį nukritusio objekto kariuomenė nepastebėjo, apie jį dieną pranešė gyventojai. Pasak Lietuvos kariuomenės, šalies dangų stebintys radarai nefiksavo drono, bet į klausimus atsakys tyrimas. Bepiločio radarai galėjo nefiksuoti, jei jis skrido žemai.
Norint aptikti žemai skrendančius objektus Lietuvai reikalingi papildomi radarai. Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, jie yra užsakyti. Dalis tokių radarų jau atvyko, bet dar nėra pilnai integruoti, o dalis dar nepasiekė Lietuvos.
Antradienį premjerė Inga Ruginienė patvirtino, kad tai buvo ukrainietiškas bepilotis orlaivis, skirtas atakuoti taikinį Rusijoje. Galimai dronas paklydo paveiktas radijo kovos priemonių. Tiek premjerė, tiek krašto apsaugos ministras akcentavo, kad sparčiau įsigyti reikalingų radarų nepavyksta dėl pasaulinės gynybos pramonės gamybos terminų.
Pasak I. Ruginienės, pirmosios užsakytos priemonės dronų detekcijai atvyks jau šiais metais, bet visas procesas tęsis iki 2030 metų, kai Lietuva jau turės gebėjimą detektuoti ir nukenksminti bepiločius orlaivius.
Prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad siekiant užtikrinti oro erdvės apsaugą valstybė lenktyniauja su laiku. Jo teigimu, net ir turint visas priemones šimtaprocentinio efektyvumo ginant šalies dangų pasiekti nepavyks.
Dar vienas protestas „Šalin rankas“
Nepaisant tūkstantinių protestų gruodį, pavasarį valdantieji vėl grįžta prie LRT įstatymo projekto, kuris, baiminamasi, gali politizuoti LRT. Dėl to balandžio 8 dieną organizuojamas dar vienas protestas. Jis vyks 18 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.
Naują įstatymo projektą parengė Seimo LRT darbo grupė. Kritikuodami darbo grupės veiklą, iš jos pasitraukė opozicijos atstovai. Projekte siūloma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį, keičiami LRT vadovo atleidimo pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Šis įstatymo projektas peržengė pirmąjį laiptelį Seime. Valdantieji taip pat nusprendė, kad neprašys Vyriausybės išvados dėl LRT įstatymo projekto.
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė surengtoje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad naujajame įstatymo projekte LRT taryboje politikų deleguoti atstovai vis dar išlaikytų daugumą balsų.
LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė pažymėjo, kad į eterį grįžta tylos pauzės. Jos teigimu, po šią savaitę vykusio LRT tarybos posėdžio darbuotojai sulaukė aršios reakcijos ir iniciatyvų drausti protestus. Tuo metu taryba trečiadienį pareiškė, kad nepalaiko idėjos keisti LRT finansavimo principą sudarant viešųjų paslaugų sutartį tarp transliuotojo ir Vyriausybės.
Balandį rengiant protestą prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad politikai išgirdo pernai gruodį dėl to paties įstatymo pakeitimų protestavusių gyventojų balsus.
„Protestus visada vertinau teigiamai. Aktyvi politinė pozicija ir aktyvi visuomenė yra demokratijos išraiška. Man atrodo, kad visuomenė, kuri reiškia savo nuomonę, yra labai svarbu. Mes, kaip politikai, savo ruožtu išgirdome (anksčiau – ELTA) protestavusiųjų balsus“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.
„Ne tik asociacija, bet ir kitos suinteresuotos pusės prašė ir reikalavo praplėsti diskusijas dėl LRT įstatymo, nesusikoncentruoti ties vienu ar kitu pakeitimu, bet turėti platesnius pokyčius ir tą Seimas padarė. Sukurdamas darbo grupę, Seimas stengėsi maksimaliai atliepti įvairių suinteresuotų pusių lūkesčius“, – akcentavo ji.
Seime įveiktas pirmasis žingsnis dėl Kapčiamiesčio poligono
Antradienį Seime buvo pateiktas Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektas, iki paskutinių akimirkų kėlęs klausimų dėl valdančiosios koalicijos vieningumo. Argumentus prieš posėdyje išsakė „aušriečių“ ir „valstiečių“ atstovai, tikinę, kad poligonas kuriamas skubotai, tačiau galiausiai Seimas įstatymui pritarė – iš 117 parlamentarų „už“ balsavo 102, „prieš“ – 10, o 5 susilaikė.
„Prieš“ balsavo Seimo nariai Valius Ąžuolas, Petras Dargis, Tomas Domarkas, Aidas Gedvilas, Rimas Jankūnas, Vytautas Jucius, Daiva Petkevičienė, Mantas Poškus, Ignas Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis.
Didžiausiu stabdžiu įstatymui tapo „Nemuno aušros“ frakcija: du jos nariai balsavo „už“, 7 – „prieš“, 4 susilaikė, o 5 posėdyje nedalyvavo.
Prieš projektą balsavęs „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis žurnalistams sakė, jog valstybė turėtų didinti finansavimą oro gynybai, o kitoks „aušriečių“ požiūris į valstybės saugumo prioritetus nereiškia, kad jis jiems nerūpi.
Po balsavimo Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sakė, kad partija artimiausiu metu organizuos koalicinės tarybos posėdį, kuriame aiškinsis, kodėl dalis „aušriečių“ ir „valstiečių“ pateikimo stadijoje nepalaikė Kapčiamiesčio poligono projekto.
Iš Baltarusijos grįžta sulaikyti vilkikai
Šią savaitę Baltarusija pranešė, kad daugiau nei 1,9 tūkst. vilkikų ir puspriekabių iš Baltarusijos teritorijos Lietuvos kryptimi galės išvykti „pagal įstatymus“.
Vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas sakė sulaukęs oficialaus patvirtinimo, kad sulaikyti vilkikai galės išvažiuoti, tačiau dėl didelių mokesčių maždaug pusės jų vežėjai gali nepajėgti susigrąžinti.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas aiškino, kad kol nėra tikslių įstrigusių vilkikų skaičių, tad sunku kalbėti apie nuostolių kompensavimą verslui. Be to, jis iškėlė klausimą, ar valstybė mokesčių mokėtojų lėšomis apskritai turėtų atlyginti vieno sektoriaus patirtą žalą nedraugiškoje valstybėje.
Minsko režimas lietuviškų mašinų nuo pernai spalio pabaigos neišleido iš šalies ir nukreipė į specialias aikšteles, kur už kiekvieną vilkiką ar puspriekabę imamas 120 eurų dienos mokestis, o po keturių mėnesių Minskas žadėjo jas konfiskuoti.
Birutės Galdikas netektis
Eidama 80-uosius metus antradienį mirė lietuvių kilmės pasaulinio garso antropologė, orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas. Profesorė mirė Los Andžele, JAV, po sunkios ligos.
Prof. Birutė Marija Galdikas gimė 1946 m. gegužės 10 d. Vysbadene, Vokietijoje. 1966 m. ji baigė psichologiją Britų Kolumbijos universitete, vėliau antropologiją Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA). Čia ji apsigynė ir antropologijos mokslų daktarės laipsnį. B. Galdikas buvo Džakartos nacionalinio universiteto, Simono Fraserio universiteto Kanadoje, Britų Kolumbijos universiteto profesorė.
Prof. B. Galdikas buvo pirmoji mokslininkė pasaulyje, pradėjusi nuodugniai tyrinėti orangutanus. Jos dėka buvo gerokai išplėstos žinios apie šios didžiųjų beždžionių rūšies elgseną, gyvenamąją aplinką ir mitybą.
Lietuvių kilmės tyrinėtoja Indonezijoje įkūrė orangutanų stebėjimo centrą, sukūrė ir įgyvendino ne vieną orangutanų tyrimų ir išsaugojimo projektą. Be kita ko, įsteigė Tarptautinį orangutanų fondą, kuris veikia JAV, Indonezijoje, Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje.
Profesorės B. Galdikas gyvenimas ir darbai aprašyti knygose, apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje. Tarp įvairių jos pelnytų apdovanojimų – Jungtinių Tautų pasaulinė premija, E. Bauerio Žemės didvyrės premija, PETA humanitarinė premija, Tylerių aplinkos apsaugos premija ir aukso medalis. Už išskirtinius nuopelnus mokslininkei suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius bei VDU garbės daktarės laipsnis.
