Praėjusią naktį tiek į Latvijos, tiek į Estijos oro erdvę iš Rusijos įskrido dronai. Estijoje bepilotis rėžėsi į elektrinės kaminą. Šalių pareigūnai teigia, kad abu dronai, tikėtina, buvo ukrainietiški. Anot Estijoje gyvenančio lietuvio, gyventojai į incidentą reagavo ramiai, tačiau pirmieji pranešimai į mobiliuosius telefonus buvo grėsmingi ir sukėlė nerimo.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
Pasak LRT bendradarbio Vaido Matulaičio, Estijos valdžia ir policija jau ne kartą oficialiai patvirtino, kad į šalies teritoriją įskrido ukrainietiškas dronas, nuklydęs nuo atakos bangos, kuri buvo nukreipta į Rusijos teritoriją.
„Pabrėžtinai kelis kartus buvo pakartota, kad tai nėra specialus išpuolis prieš Estiją, kad tai yra tiesiog Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. O kariuomenės atstovai sako, jog greičiausiai tai yra Rusijos vykdomų GPS trikdžių pasekmė. Galėjo būti, kad dėl to dronai ir pasiklydo“, – LRT TELEVIZIJAI apie incidentą Estijoje pasakoja V. Matulaitis.
Jis taip pat teigia, kad pirmieji pranešimai apie incidentą buvo išsiųsti visiems Estijos gyventojams į mobiliuosius telefonus, o grėsmingas jų tonas sukėlė paniką ir sumaištį.
„Pirmi pranešimai skambėjo gana grėsmingai: maždaug kad yra oro pavojus, slėpkitės. Nebuvo jokių paaiškinimų. Bet po to buvo išsiųsta nauja banga pranešimų, kuriais patikslinta, kad tai yra labai lokalus, regioninis dalykas, kuris svarbus tik Šiaurės Rytų Estijoje esančiai teritorijai, ir kad pavojaus nėra. Be abejo, pabrėžta, jog reikia stebėti oro erdvę ir nesiartinti prie objektų. Tai ta klaida, jeigu taip galima sakyti, buvo ištaisyta“, – sako LRT bendradarbis.
„Estijos pareigūnai šiandien taip pat pakomentavo, kad geriau kartais suklysti su tokiomis grėsmingesnėmis žinutėmis, negu apskritai nutylėti arba praleisti progą perspėti“, – priduria V. Matulaitis.
Nepaisant to, jo teigimu, Estijos visuomenė į incidentą reagavo gana ramiai.
„Kariuomenės vyriausiasis gynybos pajėgų vadas, generolas gana aiškiai išdėstė, kokių priemonių yra imtasi, ką stengiamasi padaryti ir ko išvengti. Pasak jo, stengiamasi išvengti eskalacijos su Rusija, todėl visos priemonės, kurias Estijos gynybos pajėgos pasirinks, turi būti beveik juvelyrinės, kad nepersimestų į Rusijos teritoriją.
Kai kurie Estijos daliniai jau yra išdėstyti už savo nuolatinės dislokacijos vietų, taip pat sustiprinta pasienio apsauga, o Rytų Estijoje įvesta neskraidymo zona“, – pasakoja Estijoje gyvenantis lietuvis.
Anot LRT bendradarbio, Estijos valdžios pareigūnų naratyvas panašus, kaip ir Lietuvoje: kad tokie incidentai gali pasikartoti ir kad privalu imtis priemonių oro erdvei apsaugoti.
„Estijoje irgi kalbama, kad ukrainiečių dronų atakų bangos į tam tikrus Šiaurės Rusijos objektus nesibaigia ir kad egzistuoja bent jau teorinė galimybė, jog tokie incidentai gali pasikartoti“, – pabrėžia V. Matulaitis.
Jo teigimu, daugelis Estijos karybos ekspertų, reaguodami į incidentą, akcentavo nusivylimą oro erdvės stebėsenos pajėgumais ir ragino nedelsiant juos stiprinti.
„Kiek žinau ir kiek yra oficialiai skelbiama, Estija jau prieš maždaug pusantrų metų ėmėsi priemonių, kad persigrupuotų ir pakeistų savo gynybos doktriną. Estijos oro erdvės gynybos pajėgumai taip pat yra stiprinami“, – sako LRT bendradarbis.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
