Socialiniuose tinkluose išplito prorusiški įrašai, raginantys kurti separatistinį darinį – vadinamąją „Narvos liaudies respubliką“ Rytų Estijoje. Vienas Estijos žvalgybos šaltinis laikraščiui „Bild“ teigė, kad tokiais įrašais gali būti mėginama kurti naratyvą, panašų į tą, kuris buvo naudojamas prieš Rusijos invaziją Rytų Ukrainoje 2014 metais. Pasak LRT bendradarbio Estijoje Vaido Matulaičio, Narvoje, kur 90 proc. gyventojų kalba rusiškai, žmonės tokius prorusiškus įrašus vertina neigiamai.
LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis teigia, kad šį faktą nustatė Estijos informacinis tinklaraštis „Propastop“. Tinklaraštis priklauso Estijos gynybos lygai, o jo specializacija yra prieš šalį nukreiptos propagandos, dezinformacijos ir informacinių atakų tyrimai, analizė ir demaskavimas.
„Šis tinklaraštis paskelbė, kad internete yra pasirodę memų formos įrašų su labai aiškiu naratyvu, žinute ir kvietimu jungtis prie vadinamosios „Narvos liaudies respublikos“. Šios separatistinės idėjos pasklido visame Rytų Estijos regione – „TikTok“ ir „Telegram“ platformose, atsirado ir kontaktai rusų šaltiniuose. Buvo sukurta „Narvos liaudies respublikos“ vėliava, himnas ir herbas“, – pasakoja pašnekovas.
Vis dėlto, pasak jo, svarbu pabrėžti, kad informaciją paviešino marginalūs šaltiniai, turintys vos šimtą sekėjų, o Estijos tradicinės žiniasklaidos priemonės sulaukė nemažai kritikos dėl pernelyg didelio dėmesio šiai temai.
„Jeigu anksčiau apie tuos kanalus žinojo tik keliasdešimt žmonių, tai dabar juose paplitusią informaciją perskaitė dešimtys tūkstančių ir taip buvo išplatinta žinia. Prie to ir premjeras prisidėjo paminėdamas šį faktą. Todėl dabar sulaukiama daug kritikos, kad niekinėms nesąmonėms, padarytoms vaikiškomis priemonėmis, suteikiamas gana didelis svoris“, – komentuoja V. Matulaitis.
Jo teigimu, Narvos gyventojų apklausos parodė, kad raginimus kurti „Narvos liaudies respubliką“ jie vertina skeptiškai.
„Vyresnės kartos žmonės dar atsimena 1993 metus. Tai ne pirmas kartas, kai buvo bandoma padaryti „Narvos liaudies respubliką“. 1993 metais net buvo bandoma inicijuoti referendumą, bet jis, aišku, neįvyko ir buvo neteisėtas. Iš to nieko gero neišėjo“, – pasakoja LRT bendradarbis.
Anot V. Matulaičio, žmonės neigiamai vertina tokius dalykus, nes nenori Ukrainos likimo.
„Žmonės, be abejo, seka įvykius Ukrainoje, mato, kas yra vadinamosios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos, ir kad tai nieko neatneša. Jų pasisakymuose dominuoja racionalus argumentas: mes norime gyventi geriau, o ne blogiau. Narvos gyventojai supranta, kad toks atsiskyrimas tikrai nepadidintų gerovės“, – teigia Estijoje gyvenantis lietuvis.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad Estijoje šis atvejis nėra labai sureikšminamas.
„Be abejo, ši aplinka yra stebima, ir Estija jau seniai kalba apie tai, kad tokių informacinių provokacijų tik daugės. Matome, kad jų ir daugėja“, – sako LRT bendradarbis.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
