Lietuvių evakuacija iš Artimųjų Rytų, pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, tyrimas dėl „Nemuno aušros“ finansų, – portalas LRT.lt pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas.
Lietuvių evakuacija iš Artimųjų Rytų
Šią savaitę daug dėmesio sulaukė Artimuosiuose Rytuose įstrigusių lietuvių situacija.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, po praėjusį savaitgalį surengtų JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną bei jo atsakomųjų smūgių JAE buvo per 1 tūkst., visuose Artimuosiuose Rytuose – apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių.
Ketvirtadienį ir penktadienį Vilnių pasiekė du komerciniai skrydžiai, kuriais grįžo dalis Artimuosiuose Rytuose įstrigusių piliečių. Penktadienį iš Dubajaus pakilo Užsienio reikalų ministerijos (URM) suorganizuotas skrydis. Juo grįžo apie 120 pažeidžiamiausioms grupėms priskiriamų tautiečių.
Į lėktuvą netilpusios dvi šeimos namus pasiekė Kipro organizuotu skrydžiu. Šeštadienį įvyko ir Lietuvos turizmo asociacijos suderintas skrydis iš Abu Dabio.
Dalis grįžusių žmonių kritikavo Lietuvos institucijų darbą ir teikė pakankamai informacijos ir pagalbos nesulaukę, kiti teigė, jog pagalbos ir informacijos sulaukė. Kiek anksčiau šią savaitę premjerė Inga Ruginienė sakė, kad ambasada JAE turėtų aktyviau komunikuoti su regione esančiais Lietuvos piliečiais. Dėl to ji teigė turėjusi pokalbį su užsienio reikalų ministru.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pažymėjo, kad valstybės prioritetas yra užtikrinti saugų žmonių sugrįžimą.
Pristatytas grėsmių vertinimas
Penktadienį Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas pristatė kasmetinį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Pagal institucijų išvadas, Lietuvos saugumas tiesiogiai priklauso nuo Rusijos karo prieš Ukrainą eigos, nes kol Rusija turi skirti visus savo resursus karui prieš Ukrainą, tol ji nelabai gali kelti karinę grėsmę Lietuvai ir kitoms NATO valstybėms.
Jei bus pasiektos paliaubos arba taikos susitarimas ir kartu bus panaikintos sankcijos, karui su NATO Rusija bus pasirengusi per 6–10 metų.
Pati blogiausia padėtis būtų, jeigu būtų pasiekta taikos sutartis ir Rusijai būtų panaikintos visos ar dauguma sankcijų – tokiu atveju Rusija per 1–2 metus būtų pasirengusi riboto masto kariniam konfliktui Baltijos regione, o per 6–10 metų pasirengtų ir plataus masto kariniam konfliktui su NATO.
Palyginti su ankstesniais metais, Rusijoje atskirų tipų dronų gamyba 2025 metais išaugo nuo 2 iki 10 kartų. Lietuvos žvalgyba mano, kad Minsko politika Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių atžvilgiu toliau bus agresyvi.
Be kita ko, pasak Valstybės saugumo departamento direktoriaus Remigijaus Bridikio, su Rusija susiję asmenys ne kartą mėgino įsigyti trąšų gamybos koncerną „Achemos grupė“. Dėl šių subjektų domėjimosi įmonės valdymu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau R. Bridikis situacijos plačiau nekomentavo.
Taip pat aptarta situacija Artimuosiuose Rytuose. Teigiama, kad Lietuvoje išpuolių tikimybė valstybėje maža ir čia nenustatyta jokių su Irano režimu susijusių grupuočių ar pavienių asmenų.
„Nemuno aušros“ finansai
Lietuvos tyrimų žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta, prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Tokiu būdu partiją parėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Taip pat – kiti su partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys. Iš viso partijai taip buvo sunešta per 60 tūkst. eurų. Pats R. Puchovičius tvirtina, kad nei per jį, nei per jo aplinką grynieji pinigai į partijos kasą nepateko.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė dėl to nematantis jokių problemų, pažymėjęs, kad tokį finansavimą leidžia įstatymai, o lėšų kilmę atidžiai tikrina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Vis dėlto Generalinė prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidraus politinės partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Šį procesą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Situaciją dėl grynųjų pinigų įnešimo vertina ir Vyriausioji rinkimų komisija.
Opozicijoje esantys konservatoriai paragino prezidentą ir premjerę atleisti K. Žuromską, nes nenuoseklūs ministro paaiškinimai kompromituoja Vyriausybę. Visgi premjerė Inga Ruginienė nekomentavo K. Žuromsko tinkamumo toliau eiti pareigas. Ji sakė, kad lauks teisėsaugos institucijų išvadų, o tada susidarys nuomonę.
Konservatorius Kazys Starkevičius atsisakė Seimo nario mandato
Konservatorius Kazys Starkevičius penktadienį atsisakė Seimo nario mandato, jį pakeis Angelė Jakavonytė.
Tokį sprendimą konservatorius priėmė po to, kai būdamas specialiuoju liudytoju atsisakė duoti parodymus tyrime dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
Ilgametis politikas prieš maždaug mėnesį po kratų kabinete Seime ir namuose susistabdė narystę konservatorių partijoje. Politikas teigė, kad nebebūdamas Seimo nariu jis ginsis teisinėmis priemonėmis kaip privalus asmuo.
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tokį politiko sprendimą vadino teisingu, garbingu ir geriausiu įmanomu šioje situacijoje, kai nesislepiama už Seimo nario mandato.
Teisėsauga tyrime dėl Augalininkystės tarnybos yra pareiškusi įtarimus 14 asmenų. Tarp įtariamųjų yra K. Starkevičiaus paskirtas įstaigos vadovas Jurijus Kornijenko bei opozicinių demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio buvusi patarėja Agnė Silickienė.
Po konflikto Alytaus mokykloje bus atnaujintas ugdymas
Po dvi savaites trukusio konflikto dėl atleistos pedagogės Alytaus mokykloje nuo pirmadienio gimnazijoje bus atnaujintas ugdymo procesas, laikinai keisis ir įstaigos vadovas, pranešė miesto savivaldybė. Apie pasibaigusią krizę gimnazijoje pranešė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Anot jos, mokytojai grįžta į mokyklą stipresni ir saugesni, tačiau atleistos mokytojos Meilės Platūkienės klausimas neišspręstas.
Kaip teigiama penktadienį išplatintame pranešime, savivaldybė su Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojais ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstove pasirašė susitarimą sugrįžti į mokyklas ir toliau gyvai tęsti pamokas.
Savo ruožtu savivaldybė teigia, jog klausimas dėl buvusios etikos mokytojos Meilės Platūkienės grąžinimo į darbą galimai bus sprendžiamas teisiniu keliu – pačiai pedagogei kreipiantis į Darbo ginčų komisiją arba teismą.
