Lenkija pasienyje su Lietuva ir Vokietija laikinai įvedė papildomas patikras, kurios įsigaliojo po vidurnakčio. Taip siekiama sustabdyti neteisėtą migraciją iš Baltarusijos. Tačiau kaip į tai žiūri pati Lenkija?
Pasak LRT bendradarbio Lenkijoje Lauryno Vaičiūno, papildomos patikros yra svarbesnės Lenkijos-Vokietijos pasienio ruože, kuriuos lėmė įvykiai šiame ruože.
„Iš Lietuvos-Lenkijos pasienio atskriejo pirma žinutė apie neteisėtai Estijos piliečio gabentus 4 Afganistano piliečius. (...) Tačiau susidariusi pastarąjį mėnesį situacija prie Vokietijos sienos yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Lenkija įvedė šias kontroles“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako jis.
Anot LRT bendradarbio Lenkijoje, Lenkijos-Vokietijos pasienyje buvo pradėję formuotis neformalūs piliečių daliniai, kurie yra nusiteikę radikaliai.
„Tai yra radikaliai nusiteikusių dešiniųjų pažiūrų žmonės, kurie kontroliavo Vokietijos-Lenkijos sieną, kaltindami Vokietiją, kad joje yra jėga atgręžiami asmenys, neteisėtai patekę į Vokietiją per Lenkijos teritoriją. (...) Lenkijos valstybė nori sutvarkyti šią situaciją, kad neliktų jokių asmenų, kurie neformaliai ir neteisėtai vykdo tokias pilietines kontroles“, – tikina pašnekovas.
L. Vaičiūno teigimu, Lenkijos visuomenėje yra girdimi nusivylimo balsai dėl priimto sprendimo vykdyti patikras pasienyje. Vis dėlto, visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad daugiau nei pusė lenkų jaučia, kad tokie sprendimai yra svarbūs.
„Tai yra smūgis Lenkijos ir Vokietijos ekonomikoms, nes jos yra vienos labiausiai bendradarbiaujančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Visos tos minutės, praleistos eilėse, turi realią kainą. Kitas dalykas – Lenkijos pasienyje gyvenantys piliečiai, kurių apie 40 tūkst. vyksta dirbti kasdien į Vokietiją“, – sako jis.
