Kaip amerikiečiai reaguoja į Donaldo Trumpo pasisakymus apie Ukrainą, suartėjimą su Rusija ir kiek žiniasklaida skiria tam dėmesio? Bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis, informacijos srautas, lyginant su tuo pačiu periodu pernai, išaugo 45 procentais. Pastebėtas išaugęs skaitytojų įsitraukimas ir dalijimasis naujienomis, kurias publikavo „The New York Times“, „Washington Post“.
Domėjimasis priklauso nuo išsilavinimo
Žiniasklaidos stebėjimo bendrovės „Mediaskopas“ vadovės Jūratės Stankuvienės teigimu, per pastarąsias 30 dienų JAV žiniasklaidoje buvo fiksuojama beveik 28 tūkst. naujienų apie D. Trumpo pasisakymus apie Ukrainą ir suartėjimą su Rusija.
„Pats pikas yra vasario 19 d., tuomet buvo apie 3 tūkst. pranešimų, kai D. Trumpas paskelbė, kad Volodymyras Zelenskis neturėtų pradėti karo prieš Rusiją. Tas pikas šiek tiek nukrito, bet dabar jis į žemesnį lygį nebenusileido ir laikosi apie 2 tūkst. straipsnių per dieną“, – teigia J. Stankuvienė.
Didžiausią auditoriją sutraukę ir didžiausią pasidalijimų skaičių surinkę kanalai buvo CNN, „The New York Times“, „Washington Post“.
„Tačiau, pasižiūrėjus iš arčiau, matosi, kad lyg ir yra dvi medijos. Daug žinučių dalijasi medija, kuri labai palaiko D. Trumpą, ir medija, kuri negaliu sakyti, kad nepalaiko, bet ji tiesiog duoda faktus, pavyzdžiui, kodėl nereikėtų suartėti su Rusija, parodydama, kiek Rusija jau yra sulaužiusi sutarčių. Netgi nagrinėdama Rusijos istoriją, kiek istorijoje buvo tų imperialistinių nuotaikų, kokios buvo karinės operacijos prieš kitas šalis“, – aiškina pašnekovė.
Pasak jos, D. Trumpą palaikančioje žiniasklaidoje prezidentas matomas kaip taikdarys, o D. Trumpo administracija matoma kaip vienintelė, kuri galėtų pakeisti tiek Amerikoje, tiek pasaulyje esančią tvarką, neva leidžiančią pelnytis iš Amerikos, grobstyti jos turtus.
Politikos mokslų profesorė JAV, VDU Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto vyriausioji kviestinė tyrėja Dovilė Budrytė sako, kad domėjimasis D. Trumpo vykdoma užsienio politika priklauso nuo gyventojų išsilavinimo lygio.
„Manau, kad ta tema yra svarbi žmonėms, kuriems rūpi užsienio politika, kuriems rūpi Amerikos ateitis. Tačiau kitiems žmonėms ypač dabar rūpi, kas atsitiks su programa „Medicare“, kuri gali būti nukarpyta. Tai yra vidaus politikos dalis. Tai yra sveikatos draudimas, kurį suteikia ir federalinė valdžia, ir valstijos. Ir daug žmonių, palaikančių D. Trumpą, irgi naudojasi šia programa. Tai tie vidiniai dalykai, mano akimis žiūrint, visgi yra paprastiems amerikiečiams svarbesni negu Ukraina ar kas ką tariasi“, – svarsto D. Budrytė. Vis dėlto ji pažymi, kad šalies elitui tema yra svarbi.
Amerikos lietuvio, pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininko Lauryno Misevičiaus nuomone, D. Trumpo rinkėjai, balsuodami už prezidentą, būtent to ir tikėjosi, o prezidentas buvo išrinktas amerikiečių, norinčių kuo greitesnės taikos.
„Jie yra suinteresuoti, kad Amerika sumažintų bet kokias tarptautines operacijas, nes jos kainuoja krūvas pinigų. Ekonomika JAV buvo pašlijusi ir tie paprasti žmonės tiesiog nori, kad jų šalis būtų pirma. Ir prezidento šūkis „Amerika pirmiau“ jiems yra svarbiausias. Žinoma, žmonėms gaila ukrainiečių, gaila žūstančių karuose, bet Ameriką nuo Europos skiria didelis, platus vandenynas ir vis dėlto tos problemos jiems yra toli“, – sako L. Misevičius.
Lietuvis priduria, kad dalis bendruomenės į D. Trumpo užsienio politiką deda daug vilčių ir tikisi, kad karą pagaliau pavyks užbaigti.
„Aš, kaip vienas iš tų, kuris palaikė respublikonus ir balsavo už prezidentą D. Trumpą, tikiuosi, kad jo kiek kitoks, komercinis požiūris, kaip derybininko, jis irgi yra suinteresuotas, kad įeitų į istoriją kaip taikdarys. Ir matome, kad kol kas neblogai tai sekasi. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis greičiausiai skris į Vašingtoną jau šį penktadienį pasirašyti sutarties dėl mineralų, tikisi gauti ir saugumo garantijų iš JAV. Man atrodo, viskas eina teisingu keliu, nes per paskutinius ketverius metus kažkaip tas nevaldomas traukinys riedėjo žemyn ir nieko gero nebuvo padaryta. O dabar yra šansas, kad kariniai veiksmai bus sustabdyti. Ir šiuo metu prezidentas D. Trumpas ir jo administracija turbūt yra vieninteliai, kurie turi potencialo tą padaryti“, – teigia L. Misevičius.
Patenkinti ne visi respublikonai
Getisbergo koledžo dėstytojas Rimvydas Baltaduonis sako, kad ne visi respublikonai yra patenkinti D. Trumpo politika Ukrainos atžvilgiu.
„Respublikonai yra pasidalinę į dvi dalis. Vieni toliau tikisi, kad taika bus pasiekta gan greitai. Kaip žinome, per pirmą dieną ar pirmą savaitę to nebuvo pasiekta. D. Trumpas jau vadovauja šaliai antrą mėnesį ir dar kol kas Ukrainoje skamba pavojaus sirenos, krenta bombos ir žmonės žūsta. Yra tikrai didelė dalis respublikonų, kurie yra šokiruoti, kad D. Trumpas pavadino Putiną herojumi, o V. Zelenskį pastatė į blogiuko poziciją“, – teigia R. Baltaduonis.
Pasak jo, ir dalis lietuvių bendruomenės narių, balsavusių už D. Trumpą, yra nustebę, kad viskas yra verčiama aukštyn kojomis, o garsiosios amerikietiškos vertybės – laisvė, demokratija, pagalba kitiems – yra paminamos.
„Galbūt tai yra taktinis žaidimas, kurį D. Trumpas yra perėmęs iš savo verslo patirties, bet kol kas tos nuotaikos yra labai nevienareikšmiškos“, – pažymi R. Baltaduonis.
J. Stankuvienė sako, kad atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, jog naujienų antraštėse dominuoja žodžiai iš verslo pasaulio.
„Labai populiarūs žodžiai yra: nafta, derybos, Trumpas ir Putinas, taika, valiutos, infliacija, rinkos, sankcijos. Labai daug yra šnekama apie tai, kokią naudą iš tiesų atneštų bendradarbiavimas su Rusija. Ir dabar, aišku, jau kalbama ir apie Kiniją, norint sumažinti biudžetą per pusę. Visur yra kalbama apie naudą Amerikos žmonėms, kokią naudą atneštų kiekvienas veiksmas“, – teigia „Mediaskopo“ vadovė.
Žiniasklaida praneša, kad Ukraina sutinka su pakoreguotu susitarimu dėl prieigos prie mineralų, o Ukrainos pareigūnai teigia, kad Vašingtonas išbraukė Kyjivui nepalankius punktus, tarp jų ir reikalavimą suteikti 500 mlrd. JAV dolerių vertės svarbių žaliavų. Nors dabar tai vertinama tarsi pozityviai, D. Budrytės teigimu, pozityvus vertinimas yra išankstinis.
„Aš matau labai daug neigiamų šio dalyko pusių. [...] Josephas Nye, vienas žinomiausių tarptautinių santykių ekspertų, sako, kad šis susitarimas, ypač ilguoju laikotarpiu, yra labai pavojingas. Žinoma, D. Trumpas gali girtis nauda trumpuoju laikotarpiu, pasiektu susitarimu, tačiau tai vis tiek labai paveikia tikėjimą Amerika kaip sąjungininke, ir ypač paveikia tą tikėjimą kaip sąjungininke, kuria galima pasitikėti“, – sako D. Budrytė.
Ji pažymi, kad D. Trumpo užsienio politikos prieiga pažeidžia dešimtmečius vykdytą Amerikos politiką, kurioje yra palaikoma demokratija, gerbiami sąjungininkai.
„Čia tokio dalyko kaip ir nebelieka. Belieka transakcijos, belieka reketas, belieka vos ne grobuoniškas požiūris į užsienio politiką“, – teigia D. Budrytė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
