Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje penktadienio vakarą įvyko kasmetiniai „Globalios Lietuvos apdovanojimai“. Iškilmingoje ceremonijoje buvo įvertinti pasaulio lietuviai, kurie labiausiai nusipelnė šaliai filantropijos, investicijų, inovacijų, kultūros ir kitose srityse.
„Global Lithuanian leaders“ – 15 metų
Diasporos profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ šiemet mini 15-ąjį gimtadienį, todėl apdovanojimų renginyje buvo ne tik įvertinti pasaulio lietuviai, bet ir retrospektyviai įvertinta organizacijos veikla.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino apdovanojimų laureatus ir susirinkusius svečius. Šis pabrėžė, kad kiekvienas svetur gyvenantis lietuvis yra svarbus bei gali prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.
Pasak jo, daugelio Lietuvos pasiekimų nebūtų be po pasaulį pasklidusių savo sričių profesionalų ir ištikimų šalies bičiulių indėlio. „Iš daugelio Jūsų žingsnių susideda mūsų šalies šuoliai pirmyn. Tad ir toliau kurkite, įkvėpkite, garsinkite Lietuvą pasaulyje“, – linkėjo G. Nausėda.
Apdovanojimų dalyvius pasveikino ir „Global Lithuanian Leaders“ tinklo vadovė Marija Šaraitė, kuri kvietė visus pasidžiaugti tautiečių pasiekimais ir nepamiršti savalaikės refleksijos.
Paskelbi 12 laureatų
Šiais metais daugiau kaip 100 kandidatų komisija atrinko 26 nominantus tarp kurių buvo ir visuomenei puikiai žinomi savo sričių lyderiai, ir mažiau žinomų sričių ekspertai. Šiemet buvo įvertinti ir pagerbti 12 laureatų aštuoniose kategorijose.
Iškilmingos ceremonijos metu pirmasis apdovanojimą už tarptautinius mokslo pasiekimus ar mokslinius nuopelnus Lietuvai gavo chemikas prof. A. J. Ragauskas. Pastarasis buvo įvertintas už pasaulinio lygio tyrimus, prisidedančių prie tvarių sprendimų kūrimo ir šalies mokslo prestižo stiprinimo.
Dėkodamas už sveikinimus laureatas sakė, kad mokslo žinias ėmė gilinti ir pritaikyti Kanadoje. „Mano tėvas užaugo Kelmėje, o po karo išvyko į Kanadą“, – prisiminė jis.
Laureatas šmaikščiai pažymėjo, kad su laiku Jungtinėse Amerikos Valstijose jo pavardė – Ragauskas tapo žinomesnė negu pavardė Smitas.
Kitas apdovanojimas už jaunųjų talentų ugdymą ir lietuvių švietimo inovacijas atiteko Lituanistinei mokyklai „4 vėjai“ ir jos lyderiams Arūnas ir Aušra Teišerskiams. Šoje ugdymo įstaigoje mokosi 250 vaikų, kelia lietuvių kalbos mokymo kokybę ir bendradarbiauja su kitomis lituanistinėmis organizacijomis.
Atsiimdamas apdovanojimą A. Teišerskis padėkojo už garbingą įvertinimą. ^is ragino prisiminti kaip svarbu yra vaikystėje įgautos žinios. „Skiriu šį prizą tiems neapdainuotiems lyderiams, kurie kažkada seniai prie jūsų priėjo ir pasakė: „Tau patinka? Pabandyk, o aš tau padėsiu“, – sakė A. Teišerskis.
Toliau apdovanojimą už į Lietuvą pritrauktas investicijas atsiėmė „Cencora“ padalinio vadovas Trevoras Hanbury. Dėl pastarojo pastangų Lietuvoje buvo įkurtas kompetencijų centras, tapęs pirmuoju ir didžiausiu pasaulyje „Cencora“ padaliniu.
T. Hanbury pasisveikino su šventės dalyviais lietuviškai, o tada kalbėjo angliškai. Jis sakė, kad veikiausiai apie jo vadovaujamą organizaciją ne daug kas iš apdovanojimų dalyvių girdėjo, bet organizacija plačiai veikia Lietuvoje. Laureatas džiaugėsi, kad Lietuva visada noriai bendradarbiavo ir palaikė „Cencora“ įmonę. „Kad ir kokį vadovą pasikviečiu į Lietuvą jie visada yra nustebinti šia šalimi “, – pastebėjo T. Hanbury.
Toliau už Lietuvos eksporto ir inovacijų proveržį pasaulyje buvo apdovanotas profesorius Vladas Algirdas Bumelis, įvertintas už Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus stiprinimą ir tarptautinę lyderystę. Jo vadovaujama įmonė „Northway Biotech“ atidarė genų terapijos centrą „BioCity“, įtvirtino Lietuvos pozicijas globalioje rinkoje.
V. A. Bumelis šmaikštavo, kad norint per vieną minutę pasakyti kalbą reikia būti genijumi. „Geriausia savo kalbą pasakė Churchillis. Jam nė minutės nereikia. Jis pasakė: niekad, niekad nepasiduok“, – kalbėjo laureatas.
Jis pabrėžė, kad visi lyderiai turi turėti aiškią viziją. „Visa lietuvių tauta yra lyderiai. Žinome, ko siekiame – norime sukurti gerovės valstybės. Žinau, geros valstybės apibrėžimą – tai valstybė, kurioje visiems gera gyventi. Linkiu kurti valstybę, kurioje yra gera gyventi.“
Kitą garbiną apdovanojimą už verslo ryšių kūrimą pelnė verslininkas Apolinaras Sinkevičius. Šis buvo įvertintas už svarų indėlį, kuriant Lietuvos startuolių ekosistemą ir pritraukiant užsienio investicijas..
Jis renginio dalyviams atsiuntė virtualius padėkus žodžius ir padėkojo visiems bendražygiams, padėjusiems puoselėti tarptautinius verslo ryšius. „Mano misija yra padėti Lietuvai būti inovacijų ir verslumo centru Europoje“, – pabrėžė laureatas.
Įvertinti ir kultūros ir visuomeninės srities atstovai
„Globalių Lietuvos apdovanojimuose“ 2024 už inovatyvią filantropiją Lietuvoje apdovanojimą laimėjo Kanados lietuvis Algis Pacevičius. Tautietis rūpinosi Angelės ir Sigito Kazlauskų testamentu, kuris tapo istorine parama Lietuvai.
Ceremonijos metu laureatas sakė, kad dėkoja už šį įvertinimą, ir istorinę paramą Lietuvai – Vilniaus universiteto fondui. „Angelė ir Sigitas būtų nepaprastai laimingi. Labai linkiu, kad jų istorija taps pavyzdžiu kitiems“, – kalbėjo laureatas.
Kitą apdovanojimą už tarptautinę patirtį Lietuvos regionams gavo Kauno maratono įkūrėjai Vytautas ir Algirdas Pukiai. Broliai įvertinti už tarptautinio bėgimo kultūros įvedimą Lietuvoje bei šio sporto bendruomenės vystymą.
Jis pabrėžė, kad visi šių apdovanojimų nugalėtojai dirba ne dėl apdovanojimų, bet šie įpareigoja nesustoti, „Noriu padėkoti savo broliui Vytautui Pukiui, kurio dabar nėra. Ačiū jam, kad paremia mus ne tik pinigais, bet ir pokalbiais. Taip pat Eglei – mano žmonai, kurios dėka pradėjome bėgioti“, – sakė A. Pukis.
Apdovanojimą už Lietuvos balso sklaidą pasaulyje laimėjo lietuvių kultūros puoselėtoja Japonijoje Yuko Yamasaki – ši reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos ir Japonijos kultūrinių ryšių stiprinimo.
Atsiimdama apdovanojimą laureatė pasisveikino lietuviškai. Ši toliau sakė besidžiaugianti, jog šios pastangos puoselėti dvišalę bičiulystę sulaukė įvertinimo. „Džiaugiuosi, kad esu čia – Vilniuje. Lietuva man ypatinga šalis. Ne todėl, kad gyvenu čia tris metus, susiradau čia daug gerų draugų. Lietuva – tarsi grįžti namo, o ne viešėti čia“, – sakė laureatė.
Trys menininkės apdovanotos už Lietuvos vardo garsinimą
Apdovanojimų ceremonijoje už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje buvo pagerbta režisierė Dalia Ibelhauptaitė, pianistė Mūza Rubackytė, dainininkė Nicole Zuraitis.
Ceremonijos metu laureatė M. Rubackytė apgailestavo negalinti dalyvauti ir sakė, kad „skleisti žinia apie Lietuvą yra mūsų visų misiją. Kita laureatė – Nicole Suraitis dalijosi mintimis, kad jai yra garbė atkreipti pasaulio dėmesį į tokią gražią šalį. „Džiaugiuosi tokiu įvertinimu, siunčiu bučinius“, – kalbėjo N. Zuraitis.
Tuo tarpu laureatė D. Ibelhauptaitė sakė, kad šie apdovanojimai jai svarbūs dėl kelių priežasčių. „Globali Lietuva ir lyderystė – nuo vaikystės mama mokino pažinti didįjį pasaulį (...) Nebijoti būti lyderiu ir siekti svajonių“, – pabrėžė režisierė.
Įvertinti kunigo Antano Saulaičio gyvenimo nuopelnai
Už viso gyvenimo nuopelnus penktadienį buvo apdovanotas ir kunigas, jėzuitas Antanas Saulaitis. Dvasininkas įvertintas už viso gyvenimo indelį, puoselėjant lietuvybę – jis ilgus metus stiprino lietuvių bendruomenes Brazilijoje, JAV ir Lietuvoje.
Dvasininkas prisiminė, kad prieš maždaug septyniasdešimt metų Niujorke buvo nutarta steigti pasaulio lietuvių bendruomenę. Vienas posėdis vyko A. Saulaičio namuose. „Mūsų mama tą dieną sirgo – man buvo 15 -16 metų. Išviriau penkiems žmonėms patiekalus (...) Jie padėjo registruoti juridinį asmenį – Pasaulio lietuvių bendruomenę“, – sakė dvasininkas.
Jis teigė, kad Lietuvių chartija yra visos tautiečių bendruomenės svetur pagrindas. „Reikia pagalvoti, kas būtų buvę, jeigu tas organizacinis komitetas nebūtų gerai pavalgęs ir sotus“, – šmaikščiai kalbėjo A. Saulaitis
Diasporos profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ šiuos apdovanojimus organizuoja nuo 2012-ųjų metų.
