Helsinkis – viena jauniausių Europos sostinių, dar vadinama baltąja sostine dėl garsiosios miesto katedros. Šiame mieste galima pamatyti ne tik vaizduotę išjudinančių pastatų, bet ir išmėginti suomių taip mėgstamas saunas. „Suomijoje yra daugiau pirčių negu automobilių – virš trijų milijonų“, – komentuoja Helsinkyje gyvenantis ir gidu dirbantis lietuvis Darius Minkevičius.
Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.
Iš Vilniaus kilęs D. Minkevičius Suomijoje gyvena jau 23-ejus metus. 2015-aisiais iškeitęs savo informacinių technologijų inžinieriaus profesiją nėrė į gido darbą.
Kaip pažymi tautietis, pati Suomija nėra didžios istorijos ar kultūros pavyzdys, veikiau ramybės, susikaupimo, atsakingumo ir harmonijos su gamta šalis. Didžiausias jos turtas – miškai ir ežerai.
„Helsinkis – tai viena jauniausių sostinių Europoje ir saugiausia sostinė pasaulyje, bet kriminališkiausias Suomijos miestas. Helsinkis pasižymi savo multikultūriškumu ir liberalumu.
Bet kokia meniškumo išraiška atras savo gerbėją. Čia galima pamatyti ne tik klasikinių, įprastų mūsų akiai objektų, bet ir labai iššaukiančių, skatinančių vaizduotę pastatų bei skulptūrų“, – tikina gidas.
Nuo sniego baltumo katedros iki saunų
Pažintį su Helsinkiu jis rekomenduotų pradėti nuo Senato aikštės, kurią vadina sostinės širdimi. Darius pasakoja, kad 1812-aisiais Rusijos imperatorius Aleksandras Helsinkį paskelbė Suomijos sostine ir pakvietė vokiečių architektą Liudvigą Engelį, kad jis suprojektuotų ir apstatytų miestą.
„Engelis pradėjo savo darbus nuo Senato aikštės. Pirmasis pastatas, kuris buvo pastatytas, tai Senatas (1818 m.), todėl aikštė ir gavo Senato aikštės vardą. Bet svarbiausias pastatas – katedra, dėl jos Helsinkis vadinamas baltąja sostine. Katedra buvo pradėta statyti pirma, bet pabaigta paskutinė, tik 1852 m.“, – komentuoja gidas.
Jo teigimu, būtina aplankyti ir Geležinkelio stoties aikštę, kurioje stūkso nacionalinio romantizmo pavyzdys – Nacionalinis teatras bei Ateniumas – nacionalinė galerija.
„Geležinkelio stotis yra Suomijos pasididžiavimas. 2013 m. BBC buvo pripažinta gražiausia geležinkelio stotimi“, – sako pašnekovas.
Daugelį, anot Dariaus, sužavi ir Sibelijaus parkas su monumentu. Jeaną Sibelių gidas apibūdina kaip Suomijos Čiurlionį, žymiausią šalies kompozitorių, kurio simfonija „Finlandia“ yra laikoma neoficialiu Suomijos himnu.
„Parke yra pastatytas Sibelijaus monumentas – tai vargonai jūros bangose, sukurti Suomijos skulptorės Eilos Hiltunen. Monumentas sveria 24 tonas ir yra sudarytas iš 600 plieno vamzdžių, maža šio monumento kopija stovi prie UNESCO būstinės Paryžiuje“, – pasakoja gidas.
Tarp vertų dėmesio vietų pašnekovas mini ir Tempeliaukio bažnyčią, suprojektuotą Johano Sigfrido Sireno, o vėliau modernizuotą Timo ir Toumo Suomalainenų. Vietoje to, kad pastatytų įprastą šventyklą ant uolos, architektas sugalvojo bažnyčią išskaptuoti uoloje.
„Nuo projektavimo iki pirmųjų pamaldų praėjo beveik 40 metų. Bažnyčioje yra viena geriausių akustikų Suomijoje. Vietiniai žmonės iš pradžių pavadino šią bažnyčią „Hitlerio bunkeriu“, bet dabar tai vienas lankomiausiu Helsinkio objektų“, – pažymi lietuvis.
Lankantis Helsinkyje, Darius rekomenduoja užsukti ir į biblioteką „Oodi“. Ji buvo atidaryta 2018-aisiais prieš pat Nepriklausomybės dieną ir jau po metų, 2019-aisiais, pasakoja pašnekovas, Tarptautinės bibliotekų federacijos asociacijos buvo pripažinta geriausia viešąja biblioteka pasaulyje.
„Tais pačiais metais ji buvo tarp TOP 10 lankomiausių Europos vietų“, – sako lietuvis.
Tikrai suomiškai patirčiai reikėtų išbandyti ir suomišką sauną. Pašnekovas Helsinkio perlu vadina „Sompasauną“, kuri veikia visą parą ir yra atvira ištisus metus.
„Kiekvienas pats ją užsikaitina ir susitvarko, tai dalijimosi ir atsakomybės pavyzdys. Dar yra sauna „Loyly“ miesto centre, bet į ją būtina rezervuoti laiką.
(...) Pirtis suomiams – šventa vieta. Anksčiau jie gimdydavo pirtyse, bendraudavo su vėlėmis ir prausdavo numirusiuosius prieš laidojimą. Suomijoje yra daugiau pirčių negu automobilių – virš trijų milijonų“, – komentuoja gidas.
Nedideliu keltu galima pasiekti dar daugiau
Nors Helsinkį galima aplankyti visus metus, geriausią laiką viešnagei gidas įvardija šiltąjį laikotarpį nuo gegužės iki rugsėjo. Anot pašnekovo, smagu po Helsinkį pasivaikščioti vasaros naktį, kai net tamsiausiu paros metu galima skaityti knygą.
„Taip pat Helsinkis gražus Kalėdų laikotarpiu dėl savo kalėdinės, žiemiškos dvasios, kalėdinių mugių ir šviesų“, – pažymi Darius.
Helsinkį jis apibūdina kaip ramių žmonių rojų, kur niekas neskuba. Pašnekovas neabejoja – mėgstantys greitą ir aktyvų gyvenimą keliautojai vos per kelias dienas spėtų apžiūrėti visus pagrindinius Suomijos sostinės objektus.
„Mažu keltu iš Helsinkio turgaus aikštės galima nuvykti į Suomenlinną – tai senovinė pilis ir parkas. Mėgstantiems gamtą rekomenduotume aplankyti Nuuksio nacionalinį parką, jo miškus, ežerus ir pelkes.
Mėgstantiems istoriją būtų verta aplankyti Porvo miestelį. Tai toks Trakų miesto variantas su senoviniais mediniais pastatais, kavinėmis ir suvenyrų parduotuvėlėmis“, – pasakoja gidas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Helsinkyje veikia atrakcionų parkas, kuris galėtų būti verta dėmesio pramoga ekstremalaus laisvalaikio gerbėjams arba keliautojams su vaikais. Kaip vertą dėmesio pramogą jis mini ir miesto centre važinėjantį tramvajų-barą „Koff“.
Kainos, tradiciniai valgiai ir transportas
Darius įspėja, kad Helsinkis – nepigus miestas, o geruose restoranuose teks kaip reikiant papurtyti kišenes. Lietuvis įvardija žymiausią tradicinių suomiškų valgių restoraną „Savotta“, tačiau priduria – čia reikėtų būti pasiruošus palikti apie 100 eurų žmogui.
„Bet galima susirasti kiniškų, turkiškų restoranų-valgyklų, kur galima pavalgyti už 15–20 eurų žmogui“, – sako jis.
Anot pašnekovo, žymiausias suomiškas patiekalas – lašišos sriuba. Taip pat labai populiari elniena su bulvių koše bei bruknių uogiene, briedienos dešrelės.
„Kas mėgsta egzotiką, gali paragauti žuvies duonos (suom. kalakukko)“, – priduria pašnekovas.
Paklaustas, kaip geriausia keliauti po miestą, Darius patikina – viešasis transportas čia puikiai išvystytas, bet nepigus. 1 val. 20 min. kainuoja 2,90 Eur, bet galioja visam visuomeniniam miesto transportui. Tautietis įspėja ir keliautojus, kurie Helsinkį norėtų pasiekti automobiliu.
„Miesto centre labai brangus automobilio stovėjimas, o ten kur nereikia mokėti, ribojama pagal laiką, todėl reikia turėti parkavimosi laikrodį. Jį galima įsigyti bet kurioje parduotuvėje ar degalinėje“, – aiškina pašnekovas.
