Per pastaruosius 5-erius metus iš Jungtinės Karalystės grįžo per 43 tūkst. lietuvių. Ekspertai pabrėžia, kad pagrindiniu impulsu tapo JK pasitraukimas iš Europos Sąjungos, įtakos turėjo ir pandemija, o dažniausiai į gimtinę vyksta šeimos su vaikais. Tiesa, ne visi renkasi Lietuvos kryptį – JK lietuvių bendruomenė pastebi, kad tautiečiai gausiai keliasi į šiltesnius kraštus, pavyzdžiui, žemyninę Ispaniją ar Tenerifę.
Tautiečiai aktyviai grįžta iš JK
18 metų Ekseteryje, Anglijoje, praleidusi vilnietė Snežana Jackevičienė su 4, 12 ir 16 m. vaikais pernai grįžo į gimtinę. Anot pašnekovės, jų šeima visada planavo parvykti. Moteris pripažįsta, palikti JK buvo šiek tiek gaila, tačiau baimės nejuto, mat grįžimui ruošėsi: pabaigė statyti namą Lietuvoje, surado vaikams mokyklą. Jackevičiai įsikūrė gimtajame Vilniuje.
„Vyras dar pasiliko JK, bet jau greitai ir jis sugrįš. Turi įmonę, tai saugiau turi perleisti visus reikalus, kuria struktūrą, kad galėtų dirbti nuotoliniu būdu.
Man pasisekė, per kovidą susitvarkiau savo darbą, kad šiuo metu galiu gyventi Lietuvoje ir dirbti nuotoliniu būdu. Vaikai labai patenkinti ir myli gyvenimą Lietuvoje, tik trūksta mums tėvelio“, – sako grįžusi emigrantė.
Ji pripažįsta, kad su trimis vaikais vienai nelengva, o ir visiems reikėjo laiko priprasti prie pokyčių. S. Jackevičienės teigimu, per tuos metus, kol jie gyveno užsienyje, Lietuva stipriai pasikeitė į gerąją pusę.
„Buvo labai keista, bet ir gera: pagaliau tai padariau ir esu namuose“, – apie adaptaciją kalba pašnekovė.
S. Jackevičienė – viena iš tūkstančių per pastaruosius metus į gimtąją šalį parvykusių tautiečių. Ne vienus metus pagrindine lietuvių emigracijos kryptimi buvusi Jungtinė Karalystė (JK) po išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) prarado populiarumą.
Kaip pažymi Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro ekspertė Edita Urbanovič, pernai į JK emigravo vos keli tūkstančiai lietuvių, kai, pavyzdžiui, 2017 m. tokių buvo daugiau nei 21 tūkst., o 2016-aisiais į šią šalį išvyko per 23 tūkst. tautiečių.
Pasak ekspertės, grįžtamosios migracijos tendencijos irgi pasikeitė. Nuo 2017-ųjų vis daugiau lietuvių iš JK parvyksta į gimtinę.
„2017 m. grįžo beveik 5 tūkstančiai, o 2021 m. šis skaičius pasiekė beveik 12 tūkstančių, tapdamas rekordinis. Nors paskutiniais metais, 2022 m. ir 2023 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo – grįžo atitinkamai 5,5 tūkstančio ir 6,5 tūkstančio lietuvių“, – komentuoja E. Urbanovič.
Ji pažymi, kad „Brexit“ neabejotinai turėjo didelę įtaką šiems procesams. Pasikeitus atvykimo į JK sąlygoms, vis mažiau lietuvių ryžtasi vykti į šią šalį, o sugriežtinti reikalavimai atbaido tuos, kurie nesiekia nuolatinės rezidencijos.
„Tuo pačiu metu daugybei emigravusių lietuvių „Brexit“ tapo postūmiu rimtai apsvarstyti grįžimą į Lietuvą. Tokie įvykiai kaip „Brexit“ ar pasaulinės pandemijos padeda žmonėms lengviau apsispręsti dėl savo ateities – dažnai tai tampa paskata grįžti namo“, – teigia ekspertė.
Konsultacijų centras „Grįžtu LT“ pažymi, kad nuo veiklos pradžios būtent iš JK sulaukia daugiausia apie grįžimą svarstančių ar grįžti jau apsisprendusių tautiečių užklausų. Jos sudaro beveik trečdalį (31,6 proc.) visų užklausų.
„2023 m. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, iš Jungtinės Karalystės daugiausia grįžo 25–34 metų asmenys (2042). Iš Jungtinės Karalystės dažnai grįžta šeimos su mažamečiais vaikais – tai matome ir iš oficialios statistikos (2023 m. iš JK sugrįžo 1083 asmenys iki 18 metų amžiaus) ir iš „Grįžtu LT“ konsultacijų centre gaunamų užklausų.
(...) Besikreipiantys asmenys dažniausiai atskleidžia, kad į Jungtinę Karalystę emigravo prieš 10 ar daugiau metų, ten sukūrė šeimas“, – sako Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius.
JK lietuvių bendruomenė taip pat pastebi pastaraisiais metais grįžtančiųjų į Lietuvą gausą. Bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė kaip pirmąjį impulsą įvardija „Brexit`ą“, kaip antrąjį – COVID-19 pandemiją.
„Išvyksta šeimos su vaikais, kurie turi pradėti eiti į mokyklą, taip pat ir šeimos jau su mokyklinio amžiaus vaikais. Turbūt atėjo laikas, kai žmonės, išvykę 2004, 2005, 2006-aisiais, būdami vidutinio amžiaus, dabar pasiekė pensinį amžių, užsidirbo, pradėjo gauti pensiją ir grįžta į savo butus, sodybas Lietuvoje. Tai tokių žmonių taip pat padaugėjo, ypač per paskutinius metus“, – komentuoja lietuvių bendruomenės JK pirmininkė.
Pašnekovė sako, kad nemažai šeimų, praleidusių JK 10 metų ar daugiau, į Lietuvą grįžta turėdami tiek idėjų, tiek pradinį kapitalą verslui, taip pat profesinių įgūdžių, kuriuos mėgina pritaikyti gimtinėje.
„Dalis žmonių pasilieka saugų variantą, kai dirba JK kompanijoje nuotoliu, o gyvena Lietuvoje. Per pastaruosius dvejus metus turime nemažą dalį žmonių, kurie dirba JK, bet reziduoja Lietuvoje“, – pažymi A. Černiauskaitė.
Tiesa, anot jos, jaunos šeimos su vaikais grįžta ne tik į Lietuvą, tačiau renkasi iš JK persikelti ir kitomis kryptimis. Populiariausios jų – žemyninė Ispanija ir Tenerifė.
„Netgi parduodami būstai, įsigyti Londone arba kituose JK miestuose, tada labai geromis sąlygomis įmanoma įsigyti būstą Ispanijoje ar Tenerifėje. Turime ir keletą maitinimo verslų, kurie iš JK persikėlė į Ispaniją“, – tikina JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Grįžtantieji dažniausiai mini psichologines priežastis
Kaip aiškina E. Urbanovič, „IOM Lietuva“ atliktos apklausos rodo, kad jei išvykti skatino ekonominiai faktoriai, tai kalbant apie grįžimą dažniau minimos psichologinės priežastys – tėvynės, artimųjų ilgesys, noras, kad vaikai augtų Lietuvoje ir noras kurti Lietuvai.
„Įtakos, be abejo, turi ir gerėjanti ekonominė situacija Lietuvoje – stabiliai auga atlyginimai, daugėja darbo vietų. Jei prieš dešimt metų gaunama alga Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse skyrėsi keturis ar penkis kartus, tai dabar šie skirtumai yra gerokai sumažėję.
O žmonės, gyvenantys užsienyje, vertina ne tik pajamas, bet ir visus nepatogumus, su kuriais tenka susitaikyti gyvenant svetimoje šalyje – t. y. galimi integracijos sunkumai, kalbų nemokėjimas, dažnai ir kvalifikacijos neatitinkantys darbai. Žmogus apsiskaičiuoja, ir dažnai nebesusidaro tas lemiamas pajamų skirtumas, dėl kurio verta būtų su tais nepatogumais taikstytis“, – komentuoja ekspertė.
Analogiškas priežastis išskiria ir T. Kubilius. Jo teigimu, grįžimo argumentai bendri tiek iš JK, tiek iš kitų užsienio valstybių parvykstantiems lietuviams: Lietuvoje likusi šeima ir draugai, supratimas, kad niekur kitur nesijaučia taip gerai kaip Lietuvoje, noras dirbti ir kurti Lietuvai, teigiami politiniai, socialiniai ir kultūriniai pokyčiai gimtojoje šalyje.
„Grįžusieji jaučia didelį bendrumą su gimtuoju kraštu, o Lietuvoje dažnai randa tokių galimybių, kurios užsienyje nebuvo prieinamos: įgyvendina unikalias verslo idėjas, kuria bendruomeninius ir visuomeninius projektus.
Iš JK, kaip ir iš kitų užsienio valstybių, lietuviai grįžta įgiję įvairios tarptautinės patirties, naujų profesinių žinių, parsiveža ne tik finansinių išteklių, bet ir puikių verslo idėjų ir kartu didelį potencialą prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo ir ekonominės plėtros“, – pastebi Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas.
Dažniausiai kylantys klausimai
Anot T. Kubiliaus, dažniausiai planuojantys sugrįžimą tautiečiai teiraujasi, kokius veiksmus būtina atlikti išvykstant iš JK ar jau grįžus į Lietuvą: nuo to, kokiais dokumentais pasirūpinti, iki to, kaip deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, kaip pasirūpinti vaikų integracija, užregistruoti juos į ugdymo įstaigą.
„Nemažai klausimų sulaukiame apie galimybę registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat, kokius Jungtinės Karalystės institucijų išduotus dokumentus reikia pateikti šiai įstaigai. Pastebime, kad dažnai kreipiamasi ne vienu, bet keletu klausimų iš karto – nuo pasiruošimo išvykti iš Jungtinės Karalystės iki pirmųjų žingsnių Lietuvoje“, – aiškina pašnekovas.
Pasak T. Kubiliaus, svarbu atkreipti dėmesį, kad po JK išstojimo iš ES tam tikri procesai pasikeitė. Pavyzdžiui, jei asmuo teisę vairuoti įgijo JK jau po „Brexit`o“, jam Lietuvoje reikės išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus, kad galėtų gauti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Pašnekovas mini ir kitus aktualius klausimus.
„Atkreipiame dėmesį, kad, norint pretenduoti į nedarbo išmoką, dokumentus, įrodančius sukauptą nedarbo draudimo stažą, reikia pateikti per 30 d. nuo darbo santykių JK pabaigos arba per 30 d. nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje dienos.
Jei grįžtate su artimaisiais, kurie yra JK piliečiai, atkreipiame dėmesį, kad be vizos Lietuvoje jie gali būti 90 d., todėl būtina pasirūpinti jų teisiniu statusu Lietuvoje“, – pažymi Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas.
Sunku gauti vizą, o studijos – brangios
Vis dėlto, nors JK populiarumas stipriai sumenko, ji ir šiandien išlieka tarp dažniausių emigracijos krypčių. Tiesa, atotrūkio tarp jos ir kitų šalių beveik neliko.
„2023 m. į JK išvyko 2095 lietuviai, o į Norvegiją, kuri yra antroje vietoje, – 1 348. Vokietija ir Nyderlandai taip pat patenka tarp pagrindinių emigracijos krypčių su atitinkamai 1 269 ir 783 išvykusiaisiais. Palyginti, 2021 m. JK buvo žymiai pranašesnė – tada ten išvyko daugiau nei 6 tūkstančiai lietuvių, o antroje vietoje buvusi Norvegija pritraukė 2,5 tūkst. lietuvių“, – sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro specialistė E. Urbanovič.
Jos teigimu, priežastys, dėl kurių lietuviai vyksta į JK, išlieka panašios. Viena pagrindinių – anglų kalba, taip pat ir socialiniai ryšiai.
„Studijos JK universitetuose pritraukia jaunimą, o jau esantys lietuvių bendruomenės ryšiai – socialinis kapitalas – palengvina adaptaciją ir gyvenimą šioje šalyje. Šiandien beveik kiekvienas lietuvis turi pažįstamų ar artimųjų, gyvenančių JK.
Tai suteikia emigracijos kryptį besirenkantiems žmonėms jausmą, kad vyksta į jau žinomą, „savu“ tapusį kraštą, o ne į visiškai nepažįstamą šalį“, – komentuoja pašnekovė.
JK lietuvių bendruomenės pirmininkė A. Černiauskaitė priduria, kad toks žymus atvykstančiųjų skaičiaus kritimas susijęs su vizų režimu, įsigaliojusiu pasibaigus „Brexit“ pereinamajam laikotarpiui. Kaip aiškina pašnekovė, dabar, norint gauti vizą, reikia atitikti tam tikrus kriterijus, atlyginimo reikalavimus, taip pat rasti darbdavį, kuris gali priimti darbuotoją iš Europos.
„Darbdavys turi turėti licenciją, atitikti visus vizos reikalavimus. Žmonių, kurie atvažiuoja, yra vienetai. Tai aukštos kvalifikacijos specialistai, dažnai atvykstantys pagal projektines veiklas. Tikrai turime nuogąstavimų, kai aukštas pareigas akademinėje srityje einantys žmonės nepraeina vizų reikalavimų paketo ir negali atvykti. Tai apsunkintas procesas, todėl JK dabar nėra svajonių kryptis.
Studentų irgi sumažėję, nes į JK iš Lietuvos atvykstantis jaunimas yra kaip trečiosios šalies studentai, jie moka didelę kainą už studijas. Žinoma, išlieka tie geriausi pasauliniai universitetai, kurie pritraukia labai gerai besimokančius moksleivius iš Lietuvos, bet tiek, kiek turėjom anksčiau, tai skaičiai drastiškai pasikeitę“, – teigia A. Černiauskaitė.
