Iš Toronto atvykęs lietuvių jaunimo ansamblio „Gintaras“ šokėjas Linas Kairys pasakoja apie vaikystę išeivijoje ir šokio kūrimo kelią. Jo choreografijos kūrinys atliktas Vilniuje, Rotušės aikštėje, o tai buvo didelė garbė, sako pašnekovas.
LRT RADIJUJE skambėjo pokalbis su Dainų šventėje dalyvaujančiu jaunu choreografu iš Kanados Linu Kairiu.
Jis pasakoja, kad pastarąjį kartą Lietuvoje lankėsi 2018 m., dar prieš pandemiją.
„Pandemija truputį pakeitė pasaulio aplinką. <...> Bet yra labai gražu pamatyti, kiek ir kaip visi dabar susijungė. Yra buvę momentų, kai negalėjome pasimatyti. Kai čia visi susirinkome kartu, tai buvo momentas, kai mes, kaip lietuviai ir išeivija, vėl susijungėme. Man buvo labai gražu, kai susijungėme“, – sako jis.
Jis save vadina antros kartos Kanados lietuviu. Jo brolis Lukas taip pat šoka Dainų šventės renginiuose. Visa šeima puoselėja tautines tradicijas, o to pradininkai buvo seneliai.
„Pradėjo mūsų seneliai – jie norėjo išlaikyti lietuvių kalbą. Nuo ten [tradicijas] įdėjo į tėvus. Idėja buvo ta, kad bent suteiks progą [patirti], kas ta lietuvybė. Dalyvavau šokiuose, dainavimo, skautų būreliuose, žaidžiau krepšinį – kuo daugiau. Sakė, kai bus 16 metų, tada galėsiu išsirinkti. Aš ir brolis įsimylėjome šokius“, – pasakoja L. Kairys.
Ir priduria, kad su broliu nusprendė, jog pasaulio lietuvių vaidmenį išpildys šokdami.
Lukas pasakoja užmezgęs nemažai draugysčių nuo to laiko, kai užsiimdavo šiomis veiklomis. „Dar draugauju su draugais iš šeštadieninių mokyklų. Mes niekad nesustojame. Tai buvo mūsų pasaulis“, – pasakoja vaikinas ir priduria, kad kiekvieną šeštadienį po 3 valandas mokydavosi lituanistinėje mokykloje.
Jis prisimena, kad šeimoje galiojo paprasta taisyklė: namie kalbama tik lietuviškai. Užtat mokykloje Kairių šeimos broliai kalbėjo prancūziškai, o visur kitur – angliškai.
„Būdami vaikai nesupratome šios idėjos, pradėdavome vieną sakinį trimis kalbomis sakyti“, – juokiasi pašnekovas.
Vaikystėje Linui tėvai pasakodavo apie Lietuvą, pabrėždami šalies istoriją ir kaip čia gražu, sekdavo pasakas ir legendas. Tai formavo jo įspūdį apie šalį: „Galėjau tikrai pamatyti paveikslą.“
Sukūrė šokį Dainų šventei
Rotušės aikštėje vieno iš sušoktų pasirodymų choreografijos autorius – laidos herojus L. Kairys.
Jis pasakojo kelis dešimtmečius dalyvaujantis lietuvių vaikų stovykloje Vermonte, JAV. Vieną vasarą Linas buvo pakviestas ten būti šokių vadovu.
„Mano kojos pradėjo judėti“, – kaip šoko pagal vaikų išsirinktą melodiją, prisimena jis. Išgirdęs kolegos paskatinimą, Linas ėmė fiksuoti savo kūrybą ir taip atsirado šokis.
Tai buvo pirmasis L. Kairio choreografijos kūrinys, kaip jis sako, atvėręs jam naują gyvenimą.
Šokis atliktas Rotušės aikštėje per Pasaulio lietuvių dieną. „Buvo nuostabu. Žmonės suprato dainą ir galėjo jausti šitą pasaką kartu“, – apie emocijas pasirodymo metu atsiliepia jis.
