Švediją ketvirtadienį šokiravo pasirodžiusi žinia, kad grupė jaunuolių 12-mečio sūnaus akivaizdoje nušovė jo tėvą. Pastaraisiais metais šioje šalyje padaugėjo smurto proveržių – susišaudymų ir sprogdinimų, nusikalstamoms gaujoms kovojant dėl narkotikų rinkų kontrolės. Pasak Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Rūtos Gailiūtės-Žičkienės, problema opi, tačiau visuomenėje panikos dėl saugumo nėra.
Kaip skelbia Švedijos žiniasklaida, 39-erių vyras, žiniasklaidos pristatomas tik kaip Mikaelis, ankstų trečiadienio vakarą buvo nušautas į galvą sūnaus akivaizdoje, kai jiedu dviračiais važiavo į baseiną.
Kelios žiniasklaidos priemonės teigė, kad vyras nušautas, nes pasipriešino gaujai, tačiau policija šios informacijos nepatvirtino. Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė pažymi, kad ir penktadienį nusikaltimo motyvai vis dar nėra aiškūs, tačiau skelbiama, kad vyras neturėjo jokių sąsajų su gaujomis.
Taip pat skaitykite
„Aišku, labai sukrečia, kad tėvą nušovė12-mečio berniuko akivaizdoje. Didėja žmonių pasipiktinimas valdžia, nusivylimas, kad nedaroma pakankamai. Kiek skaičiau, net atvykus šalies ministrui pirmininkui buvo daug garsių komentarų jam, kad vėl žada, nieko nepadaro, kiek gali žadėti“, – komentuoja pašnekovė.
Ji sako, kad pastaraisiais metais problema dėl išaugusio gaujų smurto išties paopėjo. Ir nors susišaudymai ir sprogdinimai vyksta būtent tarp jų, pasitaiko ir nekaltų žmonių aukų.
„Karas tarp gaujų įsiplieskė po to, kai viena gauja peržengė ribą ir pažeidė „gaujų garbės kodeksą“ – nužudė vienos gaujos vadeivos mamą. Taip jie ėmė sprogdinti tas vietas, kur registruoti gaujų nariai ar jų šeimų nariai. Tai yra nevaldomas gaujų karas“, – pažymi R. Gailiūtė-Žičkienė.
Kaip skelbia Švedijos žiniasklaida, gaujos nusikaltimams daryti dažnai verbuoja paauglius, nes jiems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, o kai kurie smurtautojai yra vos 12 metų amžiaus.
Remiantis vietos policijos duomenimis, praėjusiais metais užregistruoti 363 susišaudymai, per kuriuos žuvo 53 žmonės, ir 149 sprogdinimai.
Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, nors problema opi, panikos visuomenėje nematyti, didelio nesaugumo tikina nejaučianti ir pati, tokių nuotaikų nepastebi ir savo aplinkoje.
„Kartais, kai susimąstai, yra tos baimės – važiuoju metro, gal kažkas įvyks, gal koks susišaudymas. Taip, baisoka, kai prie tavo bendradarbių šalia sprogsta namas ar panašiai, bet tikrai nemačiau panikos. Ir dabar jos nematau.
Visi gyvena kaip gyvenę, kaip eidavo į miestą vakarais, taip eina. Tikrai nėra, kad čia nuolatos šaudytųsi, sprogdintųsi. Be to, didesnis policijos matomumas visuomenei turbūt irgi suteikia saugumo, tikėjimo, kad saugumas sustiprintas. Ir kartojama visą laiką valdžios, kad viską darysime, sustabdysime. Pati tikrai jaučiuosi saugi, niekada nesusimąsčiau kažko nedaryti vien dėl to, kad bijočiau“, – komentuoja R. Gailiūtė-Žičkienė.
Anot pašnekovės, kad ir kokia bebūtų problema, švedai linkę į jas žiūrėti ramiai – diskutuoti, ieškoti sprendimų, bet neeskaluoti.
„Švedai pasižymi kritiniu mąstymu ir neskuba pulti į paniką. Kai yra problema, jie žiūri, kaip ją išspręsti, apie problemą kalbama, bet nėra dramatizuojama.
Ir nors švedai kritikuoja valdžią, yra ir pasitikėjimas, kad valdžia apsaugos savo visuomenę ir darys viską, ką gali“, – pasakoja Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Tęsiantis gaujų karams, Švedijos parlamentas šią savaitę priėmė naują įstatymą, kuriuo policijai suteikiami įgaliojimai nustatyti zonas, kuriose ji gali apieškoti žmones ar jų transporto priemones, net jei jie nėra įtariami konkrečiais nusikaltimais. Įstatymas įsigalios balandžio 25 dieną.
Pasiūlymas sulaukė prieštaringų vertinimų, kritikams teigiant, kad jis prieštarauja teisinės valstybės principams ir gali paskatinti diskriminaciją.
