Likus mažiau nei pusmečiui iki referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, pasaulio lietuvių bendruomenė prašo pagalbos raginant gyventojus balsuoti. Bendruomenė tikisi palaikymo iš kandidatų į prezidentus, partijų, kurios dalyvaus Europos Parlamento ar Seimo rinkimuose. Visų parlamentinių partijų atstovai sako referendumo idėją palaikantys, kai kurie pilietybės išsaugojimo klausimą ketina įtraukti ir į savo rinkimų kampanijas.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad pilietybės išsaugojimo klausimas aktualus ne tik dabartiniams išeiviams.
„Pasas – pagrindinis žmogaus ryšys su valstybe, – sako ji. – Tai svarbus klausimas kiekvienam lietuviui, kuris dar gal gyvena Plungėje, bet planuoja kada nors išvykti ir dėl tam tikrų asmeninių priežasčių turės įgyti Lietuvai draugiškų valstybių pilietybę.“
D. Henke skaičiuoja – norint, kad referendumas pavyktų, už pilietybės išsaugojimą įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, turi balsuoti daugiau nei 1,2 mln. žmonių.
Toks referendumas jau vyko 2019 m., bet tada balsų „už“ neužteko.
Šįkart referendumas vyks kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu gegužės 12 dieną. Netrukus po to – ir rinkimai į Europos Parlamentą.
„Pilietybės išsaugojimas nėra vien diasporos klausimas, tai yra visos valstybės ateities klausimas, – tvirtina D. Henke. – Labai tikimės, kad visi kandidatai į prezidentus, būsimi kandidatai į Seimą ir į Europos Parlamentą – visi būsime vieningi, visi kartu sieksime išspręsti bendrą problemą – gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą.“
Palaikymas yra, bet dėmesio skirs nevienodai
Palaikymą pasaulio lietuvių bendruomenei politikai žada. Partijos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas sako, kad žmonės – vienintelis Lietuvos resursas.
„Neabejotinai balsuosiu už, visi turime, kaip valstybė privalome saugoti Lietuvos žmones, visus Lietuvos piliečius. Tai, kas vyksta, yra 30 metų per vėlai, bet geriau vėliau nei niekada, – sako jis. – Turime išspręsti šį iššūkį, šią problemą, turime vienintelį turtą – žmones, neturime nei naftos, nei kitų resursų.“
Valstiečių ir žaliųjų kandidatas Aurelijus Veryga primena, kad būtent jo partija organizavo referendumą prieš ketverius metus. Tada, sako A. Veryga, jis nepavyko dėl dabartinių valdančiųjų.
„Tie, kurie dabar užsiima jo organizavimu, tada sugriovė referendumą, – tvirtina buvęs sveikatos apsaugos ministras. – Tikrai būsim nuoseklūs, nekenksim, nieko negadinsim ir, manau, kaip elgiamės praėjusioje kadencijoje, mūsų nuomonė nesikeičia.“
Kiek tam dėmesio skirs per kampaniją, kol kas, teigia jis, sunku pasakyti.
„Būtų labai gerai, kad užsienio bendruomenė telktųsi, parodytų, kad jiems tai svarbu, – sako A. Veryga. – Bet didžioji sprendimo dalis priklauso nuo Lietuvoje gyvenančių, kad jie ateitų, kad dalyvautų referendume.“
Žmones referendume dėl pilietybės išsaugojimo balsuoti „už“ raginti ketina ir Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas.
„Neišvengiamai bus vienas iš klausimų, bet tikrai nemanau, kad jis turi būti pagrindinis, nes vis dėlto referendumo agitacija turėtų būti atskirai, – sako jis. – Pagrindinis iššūkis yra ne tai, kaip aš balsuosiu, o kaip paskatinti žmones balsuoti. Turim referendumo kartelę, kad reikia daugiau negu pusės ne tik dalyvaujančių, bet ir balsuojančių „už“, tai kaip buvo, taip ir liko didžiausias iššūkis.“
Laisvės partija sako, kad gyventojų raginimui dalyvauti referendume skirs ir dalį įvairių savo kampanijos resursų – komunikacinių, žmogiškųjų, kitų.
Svarbia artėjančių Europos Parlamento ir prezidento rinkimų kampanijos dalimi pilietybės išsaugojimo referendumą laiko ir kitos valdančiųjų partijos.
„Aš manau, kad mes ir eidami į Europos Parlamento, prezidento rinkimus akcentuosime tą dalyką kaip didesnės Lietuvos, teisingesnės Lietuvos lietuviškų šaknų turintiems žmonėms pilietybės išsaugojimo galimybes“, – pabrėžia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad, kai keliauja, nuolat su lietuvių išeivija kalba apie pilietybės išsaugojimą.
„Tikrai neatmesčiau, kad tai taps ir kampanijos klausimu, bent jau prezidento, nes sutaps datos, – sako G. Landsbergis. – Mano įsitikimas tas, kad Lietuvos pilietybės neturėtų prarasti tie, kuriems ji suteikiama gimimu.“
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė teigia, kad partija oficialiai klausimo dėl referendumo palaikymo nesvarstė.
„Mes nesvarstėm kaip partija šito klausimo, bet manau, kad turime palaikyti tą referendumą, – tvirtina politikė. – Bet skirti papildomų resursų ar dėmesio per savo rinkimų kampaniją kaip žmogus, kuris kandidatuoja į tam tikrą apygardą, skiria dėmesį, bet partija, kaip kad Laisvės partija yra nusprendusi atkreipti dėmesį ne tik aktyviu dalyvavimu, bet ir resursais, mes neplanuojame.“
Darbo partija sako, kad palaiko referendumą, bet tai nebus pagrindinė tema per jų rinkimų kampaniją.
„Žinoma, ir agituosim, ir kalbėsim, ir manom, kad reikia pritarti tokiai nuostatai – Lietuva per maža valstybė ir per mažai piliečių turinti, kad taip lengvai galėtų jais švaistytis į kairę ir į dešinę“, – tvirtina Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Išsaugoti Lietuvos pilietybę būtų galima tada, kai įgyta kita – Lietuvai draugiškos šalies pilietybė. Į šį sąrašą įeina šalys, priklausančios Europos Sąjungai, NATO, Europos ekonominės erdvės šalys ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad atverti dvigubos pilietybės galimybę galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.
