„Vieni Valensiją sieja su oranžine spalva dėl daugybės gatvėje augančių apelsinų ir mandarinų, kitiems Valensija – tarsi balto marmuro puošni spindinti statulėlė dėl savo nuostabios architektūros ir visada šviečiančios saulės“, – sako ekskursijas šiame mieste organizuojanti Eglė Giknienė. Portalui LRT.lt ji papasakojo, ką pamatyti, nuveikti ir paragauti šiame Ispanijos mieste.
Ispaniją pamilusi E. Giknienė kartu su kita ne mažiau šį kraštą įsimylėjusia tautiete Sandra Macinkevičiene yra įkūrusios puslapį „Ispanija aktyviai“ ir padeda pažinti šį kraštą kitiems lietuviams. Jos organizuoja ekskursijas ir aktyvų laisvalaikį.
Senasis ir naujasis miestas
Trečias pagal dydį Ispanijos miestas Viduržemio jūros pakrantėje, kaip pažymi E. Giknienė, išsiskiria savo architektūra, gamta, kultūra bei istoriniu paveldu. Jos teigimu, atvykus į Valensiją tiesiog privaloma pamatyti senąją ir naująją miesto dalis. Antrojo amžiaus mūsų eros laikus menantis senamiestis turistus traukia dėl miesto gynybinių bokštų, katedros, prabangių aikščių, fontanų bei restoranų.
„Kita, ne ką mažiau įspūdinga miesto dalis, driekiasi per Turijos sodus, keliaujant naujojo miesto link. Senoje specialiai nusausintoje Turijos upės vagoje įsikūręs įspūdingo dydžio žymiausias ispanų moderniosios architektūros objektas – Mokslo ir meno miestas (Ciudad de las Artes y las Ciencias). Įspūdinga futuristinė erdvė, nuolat sutraukianti didžiulius turistų srautus. Čia rasite mokslo muziejų, operą, teatrą, akvariumą“, – pasakoja E. Giknienė.
Gidė pažymi, kad grįžus į senamiestį lankytojų laukia dar vienas traukos objektas – Šventasis Gralis. „Būtent į Valensiją dažnai keliauja žmonės, norintys pamatyti Šventojo Gralio (isp. Santo Caliz) – taurę, iš kurios, pasak legendos, per paskutinę vakarienę gėrė Kristus. Ši taurė yra Valensijos katedroje“, – aiškina pašnekovė.
Pasak E. Giknienės, dėmesio vertas ir centrinis Valensijos turgus (isp. Mercado central). Jį pašnekovė apibūdina kaip tikrą gurmanų Meką.
„Tai didžiausias Europoje šviežių produktų turgus, kuriame galėsite ragauti ir degustuoti viską tiesiog vietoje“, – tikina tautietė.
Tarp rekomendacijų gidė mini tradicinį žvejų kvartalą (isp. El Cabanyal), kuriame galima išvysti namus su spalvingomis freskomis. O ieškantiems bohemiškos atmosferos su daugybe barų, restoranų ir meno erdvių, pataria užsukti į Ruzafo rajoną.
„Čia galima rasti daug meno galerijų, antikvariato parduotuvių, jame vyksta daug kultūrinių renginių, festivalių. Būtent čia pajusite tikrąją Valensijos dvasią“, – sako pašnekovė.
300 saulėtų dienų per metus
Kaip pažymi E. Giknienė, Valensijoje per metus būna 300 saulėtų dienų, tad miestas pasitiks maloniai bet kuriuo metu laiku. Tiesa, jei didelis karštis ne prie širdies, tuomet verčiau čia vykti rudenį arba pavasarį.
„Kovo ar balandžio pradžioje iki birželio orai šilti, bet ne per karšti, gamta žydi. Be to, tai yra laikas, kai vyksta labai populiari ir daug vietinių bei turistų sutraukianti šventė „Las Fallas“.
(…). Rudenį (rugsėjo pabaiga iki spalio) pradeda po truputėlį vėsti, bet dar maloniai šilta, maudytis per vasarą įkaitusioje jūroje vis dar labai gera, o mieste turistų srautas yra gerokai mažesnis nei vasaros sezono metu“, – pasakoja gidė.
Jos teigimu, net ir žiemą – nuo lapkričio iki vasario pabaigos, Valensijoje būna šalčiau, tačiau palyginti su daugeliu kitų Europos vietų, klimatas išlieka gana malonus. O štai vasarą – nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos, šis miestas alsuoja karščiu.
„Vasarą (birželio pabaiga iki rugpjūčio pabaigos) Valensijoje būna labai karšta, todėl temperatūra pakeliama tikrai ne kiekvienam. Tuomet iš miesto visada geriau važiuoti į paplūdimį, kuris Valensijose yra labai platus ir didelis. Besidriekianti balto smėlio pakrantė pasiūlys daugybę paplūdimio pramogų ir gurmaniškų patirčių. La Malvarrosa ir las Arenas auksinio smėlio paplūdimiai yra nuostabūs“, – komentuoja lietuvė.
Tiks kiekvieno kišenei
Pasak E. Giknienės, kainos šiame Ispanijos mieste neturėtų gąsdinti. Valensijos turizmas išgyvena renesansą, čia galima rasti nebrangius apartamentus, be to, vilioja ir skanus maistas bei paplūdimiai.
„Daugelis prekių ar paslaugų Ispanijoje kainuoja mažiau negu Lietuvoje. Visi turbūt žino apie vyną, pigesnį už vandenį, ir kalnus vaisių, daržovių bei jūros gėrybių, kurios taip pat yra gerokai pigesnės negu Lietuvoje“, – komentuoja gidė.
Ji pažymi, kad maisto kainos restoranuose priklauso ir nuo restoranų lygio. Norint sutaupyti, pigiuose restoranėliuose galima rasti pietus (menú del día) ir už 10–20 eurų. Į šią kainą įeis pirmas patiekalas, pagrindinis patiekalas, gėrimas ir desertas.
„Vidutinės kainos restoranuose už vieną patiekalą gali svyruoti nuo 20 iki 30 eurų, priklausomai nuo restorano klasės ir vietos. Aukštos klasės restoranuose valgis gali būti dar brangesnis, su kainomis, prasidedančiomis nuo 30–40 eurų už vieną patiekalą. Kava kavinėse kainuoja nuo 1 iki 2 eurų, o užkandžiai paprastai kainuoja nuo 2 iki 5 eurų“, – vardija lietuvė.
Vertos dėmesio šventės
Pašnekovė pabrėžia, kad, vykstant į Valensiją, reikia nusiteikti, kad jus pasitiks ne tik saulė, gražus miestas, bet ir draugiški vietiniai. Kaip pasakoja lietuvė, ispanai mėgsta bendrauti, gali užkalbinti žmogų tiesiog gatvėje ir pasakyti komplimentą.
„Pasiruoškite pakliūti į švenčių ir linksmybių sūkurį, kuris, ypač jei atvažiuosite sezono metu, įsuks jus į ispaniškas linksmybes tiesiog gatvėse. Ispanai labai muzikalūs, atrodo, kad kiekvienas iš jų moka groti vienu ar kitu muzikos instrumentu, šokti, dainuoti, tą galima pamatyti miestų ir miestelių švenčių metu, kai šoka, dainuoja ir groja kone visi“, – sako E. Giknienė.
Kaip vieną įspūdingiausių ir pačių ispanų laukiamiausių švenčių gidė įvardija „Las Fallas“. Ji prasideda kovo 19 dieną ir trunka kelias savaites, o dėl šio festivalio į Valensiją suguži begalės turistų.
„Tuo metu gatvėse pastatomos didžiulės figūrinės konstrukcijos, vadinamos fajomis (las fallas), kurios yra deginamos paskutinę naktį. Tai įspūdinga šventė su fejerverkais, muzika, šokiais ir kitomis pramogomis“, – paaiškina lietuvė.
Vertas dėmesio, anot pašnekovės, ir vasaros pabaigoje vykstantis Pomidorų mūšis (isp. La Tomatina“). Gidė patikina, kad ši paskutinį rugpjūčio ketvirtadienį netoli Valensijos vykstanti šventė Europoje daug kam gerai žinoma.
„Kone 150 tūkstančių tonų pomidorų yra sunaudojama vienam pomidorų mūšiui, į kurį susirenka apie 40 tūkstančių dalyvių“, – pasakoja E. Giknienė.
Ji įvardija ir dar vieną Valensijos apskrityje populiarią pramogą – paelijos kepimo varžytuves. Tautietė patikina: jei pavyks patekti į šio patiekalo gaminimo konkursą, laukia išties įsimintina ir smagi patirtis.
„Paprastai susirenka vienos bendruomenės nariai ir kiekviena grupė gamina paeliją pagal visiems galiojančias paelijos gaminimo taisykles, naudodami tuos pačius produktus. Kiek šventės metu bus iškepta paelijos keptuvių, priklauso nuo dalyvių skaičiaus, gali būti iškepta ir 20–30. Labai įdomu stebėti visą gaminimo procesą, teisėjų vertinimus bei apdovanojimus. O svarbiausia – paelijos gaminimo varžybose varžosi vien vyrai, nes gaminti paeliją yra save gerbiančio ispano reikalas“, – apie tradicijas pasakoja gidė.
Valensija – paelijos gimtinė
E. Giknienė atkreipia dėmesį, kad būtent Valensija yra paelijos gimtinė, todėl čia lankantis tiesiog būtina paragauti šio ryžių patiekalo. Jo variacijų yra įvairių: su jūros gėrybėmis, vištiena, daržovėmis ar sepijos rašalu.
Pašnekovė siūlo išbandyti ir šalto gėrimo „Horchata de Chufa“, pagaminto iš valgomosios viksvuolės sėklų. „Prie šio tradicinio gėrimo taurės pridėkite ir tradicinį pyragėlį „Farton“. Pusryčiams pasivaišinkite garsiosiomis ispaniškomis čiuromis kartu su karšto šokolado ar kavos puodeliu. Ir būtinai išgerkite vietinį kokteilį „Valensijos vanduo“ (isp. Agua de Valencia). Neapsigaukite, čia ne vanduo, o ispaniško putojančio vyno, džino ir apelsinų sulčių derinys“, – aiškina lietuvė.
Pasak gidės, Ispanijoje privalu paragauti ir nedidelių užkandžių, ispaniškai vadinamų „tapas“: keptų bulvių su padažu (isp. patatas bravas), keptų kalmarų (isp. calamares a la romana), šaltos daržovių sriubos, dažnai gaminamos su pomidorais, agurkais, paprikomis ir kitomis daržovėmis (isp. gazpacho), bulvių omleto su svogūnais ir kiaušiniais (isp. tortilla española).
Keliauti po miestą – daug būdų
Paklausta apie viešąjį transportą, pašnekovė patikina: Valensijoje jis patogus ir gerai organizuotas.
„Puikiai išplėtota traukinių, metro, tramvajų infrastruktūra leis judėti greitai ir lengvai. Bilietus įsigysite savo mobiliajame arba stotyse stovinčiuose aparatuose. Taip pat galima važinėti miesto bei tarpmiestiniais autobusais, tai irgi yra labai patogu ir paprasta. Valensijos tramvajai yra populiari transporto priemonė, ypač važiuojant iš miesto į pajūrį.
Dar Valensija turi paslaugą „Valenbisi“, jūs galite išsinuomoti dviračius ir važinėti po miestą. Tai yra dar vienas puikus būdas apžiūrėti miestą. Taip pat Valensijoje yra specialios zonos, kuriose galite važinėti tik oranžiniais taksi ar riedučiais“, – pristato gidė.
