Naujienų srautas

Aktualijos2022.07.02 18:30

Saulėlydžiai su vietiniais, koncertai ant stogų ir kišenvagių gudrybės: Barselonos lietuvės patarimai ketinantiems čia atostogauti

00:00
|
00:00
00:00

Barselona – Europos didmiestis, turintis daug pasiūlyti: nuo jūros iki kalnų, nuo pigių užkandinių iki geriausių restoranų. Nuo lankytinų objektų gausos gali ne juokais susisukti galva – kaip spėti viską aplankyti? Barselonoje jau beveik 20 metų gyvenanti ir gide čia dirbanti lietuvė Olga Sinkevič papasakojo, ką patirti šiame mieste būtina, o kurias išgirtas vietas galima ir praleisti.

Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.

O. Sinkevič visiems atvykusiems į Barseloną pirmiausia rekomenduoja aplankyti garsiąją Šv. Šeimynos bažnyčią (Sagrada Familia), pradėtą statyti dar prieš 140 metų ir nebaigtą iki šiol. Tai – tikras miesto simbolis ir turistų pamėgta vieta, pašnekovė sako, kad ne be reikalo.

„Kitas Barselonos vietas dar gal ir galima praleisti, bet, jei nematėte Sagrada Familia, nematėte ir Barselonos“, – tikina ji ir priduria, kad vienintelis dalykas, kuris kartais sulaiko žmones nuo ėjimo į šventyklos vidų – aukšta bilieto kaina, siekianti 26 eurus asmeniui.

Norint pamatyti mažiau turistines vietas, O. Sinkevič ragina aplankyti du miesto rajonus – El Born ir El Raval. Anot jos, tai autentiški rajonai, kuriuose pilna gotikinių pastatų, romėnų architektūros. El Ravalo rajone net yra išlikusi seniausia bažnyčia visoje Barselonoje.

„Tai yra du pamiršti viduramžių rajonai. Ten daug neatrastų perlų. Manau, kad tie du rajonai yra autentiškesni nei gotikinis kvartalas. Gotikinis buvo sukurtas 19 a. pabaigoje, buvo tokia idėja. O šitie du rajonai iš pirmo žvilgsnio gal ne tokie gražūs, bet turi daug ką parodyti“, – tikina pašnekovė.

Ji pasakoja, kad pavargus grožėtis architektūra, kitos veiklos tikrai nepritrūks. Barselonoje gausu koncertų, įvairių festivalių. Pavyzdžiui, neseniai pasibaigęs El Borno „Food Festival“, kai geriausi restoranai išeina į gatvę ir už simbolinę kainą parduoda maistą.

Vis dėlto dalykas, kurį ištirti labai rekomenduoja O. Sinkevič, yra Barselonos stogai.

„Dažniausiai tai viešbučio stogo terasos, kur yra įrengtos kavinės. Pakankamai gera patirtis – vieno iš Antoni’io Gaudi’io namų „Casa Batllo“ lankymas. Vasaros vakarais ant stogo, prie baro, vyksta džiazo koncertai. Tada galima pajusti miesto nuotaiką“, – rekomendacijomis dalijasi moteris.

Taip pat ji pataria tyčia pasiklysti senamiestyje tam, kad būtų galima pamatyti neatrastų vietų, praleisti dieną ant Montjuico kalno, pasivažinėti funikulieriumi, palydėti saulę populiariausioje vietinių vietoje – El Carmelo bunkeriuose, nuo kurių atsiveria įspūdinga visos Barselonos panorama, savaitgalį pašokti sardaną su vietiniais prie Katedros; pakilti ant Santa Maria del Mar bažnyčios stogo.

Turint tokį veiklų sąrašą, anot O. Sinkevič, visai nebaisu, jei nenuvyksite į populiarųjį Barselonetos paplūdimį. Anot jos, ypač vasarą, tai tebūtų laiko gaišimas.

„Ten per daug jaunimo, per daug triukšmo, šiukšlių. Paplūdimys kaip paplūdimys – tiesiog miesto paplūdimys. Prie to paties prijungčiau Bokeriją – žymiąją La Ramblos turgavietę. Užeiti, pažiūrėti – gerai. Bet turgus kaip turgus, nieko ypatingo“, – tikina ji.

Skonių įvairovė

Pašnekovė sako, kad atvykus į Barseloną taip pat būtina paragauti tradicinių patiekalų. Kaip ir visoje Ispanijoje, Katalonijoje labai populiaru tapos – kroketai, jūros gėrybės, bulvytės su įvairiausiais padais ir t. t. Jei norisi ko nors saldaus, verta paragauti čiūrų (churros) su šokoladu.

„Tradicinis Katalonijos patiekalas – butiffara. Tai yra šviežios mėsos, dažniausiai kiaulienos, dešrelė. Ji gali būti su priedais arba be, patiekiama su baltomis pupelėmis“, – pasakoja O. Sinkevič.

Taip pat Barselonoje galima paragauti 101 rūšies sumuštinių – pomidorais įtrintos duonos, pašlakstytos alyvuogių aliejumi bei pagardintos įvairiausiais priedais.

Dar vienas dalykas, kurį rekomenduoja lietuvė, – ledai, kokių niekur kitur nerasite.

„Būtent čia, Katalonijoje, yra vienas geriausių restoranų visame pasaulyje „El Celler de Can Roca“. Jis yra prie Cheronos miesto. Savininkai broliai Katalonijoje yra atidarę ledaines. Ledai kainuoja kaip ir visur, bet skoniai – neįprasti“, – tikina ji.

Vis dėlto, pašnekovė atkreipia dėmesį, jog Barselonoje restoranų – „ant kiekvieno kampo“. Tai reiškia, kad reikia labai gerai pamąstyti, kur eisite pavalgyti, pasidomėti iš anksto, nes aklai užėjus patirtis gali būti arba labai gera, arba labai bloga.

Ką žinoti, norint aplankyti Barseloną?

O. Sinevič pasakoja, kad dažniausiai keliautojai nori sujungti paplūdimį ir pažintines keliones. Tokiems žmonėms ji rekomenduoja vykti arba pavasario pabaigoje – birželio pradžioje, arba rugsėjo–spalio mėnesiais.

„Tuo metu dar geras oras, dar galima nueiti ir į paplūdimį. O jei nerūpi jūra, keliauti galima visus metus. Blogiausias mėnuo būna kovas, nes įprastai tą mėnesį lyja“, – tikina pašnekovė.

Jos įsitikinimu, optimaliausia kelionės trukmė, kad miestas nespėtų įgristi, bet spėtumėte viską patirti, yra 5 dienos.

Pačiame mieste ji pataria keliauti viešuoju transportu, mat su išsinuomotu automobiliu, jos teigimu, gali būti daugiau problemų. Pavyzdžiui, automobilių aikštelės miesto centre yra gana brangios, o ir nelabai patogios. Todėl būtent metro, tramvajai ar autobusai čia yra patogiausias būdas keliauti.

Kaip pasakoja O. Sinkevič, galima įsigyti šeimos arba individualią kortelę.

„Individuali, 10 kelionių kainuoja 11,35 Eur, o šeimos, nesvarbu, kiek asmenų, 8 kelionės kainuoja 10 eurų. Šeimos kortelę galima žymėtis kelis kartus, individualios – ne. Pas mus sujungti ir autobusai, ir metro, ir tramvajai. Persėdimas – iki 1 val. 15 min., šita kortele galima naudotis visoje Barselonoje“, – aiškina ji.

Atskiro bilieto prireiks tik norint nuvykti kur nors už miesto. Anos pašnekovės, populiarūs traukos objektai ir miestai nesunkiai pasiekiami traukiniu ar autobusu. Nuomoto automobilio prireikti gali tik nebent norintiems nuvykti į atokesnius kaimelius.

O. Sinkevič sako, kad šiuo metu kainos Barselonoje yra gana aukštos. Pasak jos, normali viešbučio kaina žmogui dviviečiame kambaryje siekia 50 eurų už naktį. Tačiau maistas, anot jos, gana nebrangus.

„Už 25 eurus galima labai neblogai ir pavalgyti, ir išgerti. Jei reikia pigiau, pavalgyti galima ir už 10 eurų. Pas mus būna tokios „Plato Combinato“, kai atneša didelę lėkštę su viskuo – gali būti ir mėsa, ir žuvis, ir daržovės, bulvytės, keptas kiaušinis. Tokios lėkštės įprastai kainuoja 9–11 eurų“, – sako pašnekovė.

Tačiau brangiau sumokėti gali tekti už koncertus – dažniausiai jų kainos prasideda nuo 50 eurų žmogui. Panašiai kainuoja ir ekskursijos, tačiau šiuo atveju kuo didesnė grupė žmonių, tuo vienam asmeniui būna pigiau. Taip pat, pasak gidės, gana brangiai kainuoja ir muziejai – vidutiniškai 20 eurų žmogui.

Vis dėlto, norint gauti geresnių kainų, O. Sinkevič pataria vykti vasaros pabaigoje – esą tada kainas sumažina tiek viešbučiai, tiek restoranai.

Svarbiausia – saugotis kišenvagių

Pašnekovė pabrėžia, kad būtina žinoti, jog Barselonoje kišenvagiai nemiega. Kaip ir visuose Europos didmiesčiuose, čia būtina atidžiai saugoti savo daiktus.

Ji pasakoja, kad atpažinti kišenvagius gali būti neįmanoma, mat jie dažniausiai atrodo kaip paprasti turistai, gali būti bet kurios tautybės. Neretai jie pasitelkia ir įvairias gudrybes – bando nukreipti aukos dėmesį, vaikšto su žemėlapiais, prašydami pagalbos. Kai gera norintys turistai bando padėti „rasti kelią“, kišenvagių draugai pasinaudoja tuo ir apšvarina kišenes.

Todėl O. Sinkevič pataria visada būti atidiems, stebėti, kad nieko nebūtų už nugaros, nelaikyti daiktų kuprinėje, taip pat nesinešioti kortelių ar grynųjų kišenėse, visada svarbiausius daiktus turėti kuo arčiau savęs.

Vis dėlto, ji tikina, kad saugumas mieste yra normalus ir dėl vagysčių nereikėtų atsisakyti vykti į Barseloną.

„Tie patys kišenvagiai nieko nemuša, vagia gražiai, net nepastebėsi“, – juokiasi O. Sinkevič.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą