Tomas Marcinkevičius turi Lenkijos pilietybę, bet save laiko lietuviu. Punske gimęs vyras nuo vaikystės palaikė ryšį su Lietuva, čia studijavo, o dabar ir gyvena. Tiesa, nepamiršta ir savo gimtojo miesto. Dvi savo identiteto dalis vyras sujungė vienoje populiariausių tinklalaidžių Lietuvoje „Proto pemza“, kur lietuviams padeda suprasti Lenkijos politinio gyvenimo labirintus.
Lenkijos politinių aktualijų apžvalgininkas Tomas ryšį su Lietuva palaikė nuo pat vaikystės, saugojo paauglystėje, o persikrausčius studijuoti čia jis tik dar labiau sustiprėjo.
Nors turi lenkišką pasą, pašnekovas sako, kad save identifikuoja kaip lietuvį.
„Esu lietuvis, sakau, kad esu lietuvis. Jeigu turiu laiko, tai papasakoju, kad iš Punsko ir kad esu tautinė mažuma. O jei laiko neturiu, tai tiesiog sakau, kad iš Lietuvos“, – paklaustas, kaip prisistato, LRT RADIJO laidai „10–12“ paaiškina jis.
Tomas nurodo, kad palaiko dvigubos pilietybės idėją, dėl kurios diskutuojama Lietuvoje.
„Iš principo esu už dvigubą pilietybę, manau, kad tam yra stiprių pagrindų, turint omeny, kad pasaulis 21 a. atrodo kitaip nei atrodė dar 20 a. ar 19 a. 20 a. pradžioje atsirado toks dalykas kaip pasas ir taip apibrėžtos valstybių sienos, kaip mes dabar suprantame. Tai nėra duotybė, tai yra gana naujas kūrinys, reikia tai turėti omeny“, – įsitikinęs jis.
Visgi pašnekovas priduria, kad šios diskusijos jo neliečia, nes Lietuvos pilietybės jis niekada ir neturėjo. Bet priduria, kad jos norėtų.
Savo lenkišką ir lietuvišką puses vyras sujungė Lietuvoje populiarioje tinklalaidėje „Proto pemza“ – Tomas yra šio projekto bendraautoris. Čia su juoku, kartais net ir lengva pašaipa jis lietuviams komentuoja Lenkijos politines aktualijas. Tokį komentavimo stilių Tomui įskiepijo Lenkijos žiniasklaidos kultūra.
„Šita praktika nepriimti nei savęs, nei visko aplink per rimtai yra, iš vienos pusės, sveika protinei sveikatai, sveika savo ego šiek tiek nuošaliau padėti. Kita vertus, tai yra publicistikos, kurią aš skaičiau augdamas, t. y. lenkų publicistikos, įtaka, ji yra daug laisvesnė, mažiau suvaržyta stiliaus ir netgi pačios kalbos“, – atvirauja pašnekovas. Pasak jo, lenkų žiniasklaida nesibaido interviu metu tėkštų keiksmažodžių, juos publikuoja.
Su juoku Tomas pakomentavo ir neseniai vykusius Lenkijos parlamento rinkimus – jis prognozavo, kad po rinkimų brangs degalai. Ir neklydo.
„Taip, degalai pabrango gana greitai, bet reikia turėti omeny, kad jie nebuvo atpigę visur, jie buvo atpigę degalinėse „Orlen“, t. y. valstybės kontroliuojamose. Yra pagrindų manyti tiek iš žiniasklaidos gandų, tiek iš konkrečių įrodymų, pavyzdžiui, nuotraukų, kad strateginiai valstybės rezervai buvo naudojami išlaikyti degalų kainą dirbtinai žemesnę kaip rinkiminis triukas, taktika“, – šį spėjimą paaiškino Tomas.
O kas laukia Lenkijos artimiausiu metu? Apžvalgininkas žada, kad didžiausios „revoliucijos“ bus antroje lapkričio pusėje, gruodį, kai bus realiai formuojama Vyriausybė. Jo manymu, premjero ir Seimo pirmininko postai jau politikos užkulisiuose pasidalinti, tačiau dėl viso ministrų kabineto dar kyla klausimas. Gali kilti ir politinių pasistumdymų, įsitikinęs Tomas.
„Bet vidutinio laikotarpio – metų, dvejų metų – perspektyvoje yra tokio sprogstamo potencialo. Labai bus įdomus laikotarpis. Kodėl? Todėl, kad rinkimų laimėtojai – opozicija – labai garsiai šnekėjo, netgi rėkė, kad jie norės „sutvarkyti“ valstybės ar valstybinių organų veiklą. Ten dabar yra daug įvairių vadovų, švogerių, pusbrolių, pusseserių, didesnės ar mažesnės įtakos bajorų ir bajoraičių prikaišiota. Čia esmė yra pakeisti žmones iš nelojalių į lojalius“, – didžiausią iššūkį opozicijai įvardija apžvalgininkas.
Pašnekovo nuomone, ryškiausias pavyzdys – valstybinė televizija, kuri, pasak jo, funkcionavo kaip de facto vienos valdančiosios partijos propagandinė „tūba“. Klausimas – kaip ir kas ją pakeis.
Lenkijos lietuvį nustebino teigiama reakcija į kuriamą tinklalaidę. Nors ji yra tik feisbuke, kuris nebėra socialinių tinklų karalius, čia „Proto pemza“ turi net 14 tūkst. sekėjų.
„Jeigu tokioje ribotoje vietoje toks palyginti nežinomas žmogus susilaukia tiek dėmesio, tai man yra labai aiškus liudijimas, kad Lietuvoje yra didžiulis žinių apie Lenkiją badas“, – tvirtina Tomas.
Tačiau jis akcentuoja – ne tik Lietuvos valdžiai turėtų būti įdomu, kas dedasi kaimynėje, bet ir šalies gyventojams.
„Mano manymu, Lietuva negali sau leisti prabangos nesidomėti Lenkija. Man atrodo, kad tai yra strategiškai svarbu“, – teigia Punsko lietuvis Tomas.
